Metioninas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Metioninas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| (S)-2-amino-4-(methylsulfanyl)-butanoic rūgštis | |
| CAS numeris | 63-68-3 |
| EINECS | 200-562-9 |
| Cheminė formulė | C5 H11 N O2 S |
| Molinė masė | 149.21 g mol−1 |
| SMILES | C(N)(C(O)O)CCSC |
| Rūgštingumas (pKa) | 2.16 9.08 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 281 °C |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Metioninas (Met) – viena iš dvidešimties aminorūgščių.
Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metioninas veikia augimą ir vystymąsi, palaiko kūno svorį. Metioninas yra sieros šaltinis daugeliui organizme vykstančių metabolinių reakcijų. Žinomas lipotropinis metionino poveikis, taip pat antiaterogeninis, detoksikuojantis poveikis, saugo nuo radiacijos. Metioninas priklauso lipotropinėms medžiagoms (kaip ir cholinas, inozitolis bei betainas). Jo reikia normaliam augimui palaikyti. Metioninas yra viena iš dviejų aminorūgščių, kuri identifikuoja baltymo sintezės pradžios vietą RNR. RNR koduojama baltymo seka visada prasideda metionino kodonu (AUG), tačiau iš tiesų transliacijos iniciacijos metu šioje vietoje prijungiamas formil – metioninas. Vėliau arba visas metioninas, arba tik formilo grupė nuo baltymo neretai atskeliama. Metionino yra mėsoje, žuvyje, pieno produktuose. Trūkstant metionino, pažeidžiamos kepenys, silpnėja raumenys, sulėtėja vaikų augimas, pakinta oda, sumažėja plaukų pigmentacija, vargina silpnumas, apatija, atsiranda edemų, sutrinka folio rūgšties apykaita. Per daug vartojant metionino, ypač kai trūksta maiste folio rūgšties ir vitaminų B6 (piridoksino) bei B12 (ciankobalamino), gali padidėti metionino virtimas homocisteinu. Homocisteinas yra žalingas kraujagyslėms, nes skatina aterosklerozės formavimąsi. Todėl maisto papildų su metioninu reikėtų vengti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Sudaro 2,30 % visų esamų aminorūgščių.
Pramoninė gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metioniną galima gauti tiek skaidant baltymus, tiek ir cheminiais būdais. Tačiau cheminiais būdais pagaminamas L ir D enantiomerų mišinys (racematas). Visgi manoma jog gyvūnų maistui papildyti tinka tiek L, tiek ir D metioninas, todėl cheminiai būdai naudojami.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Okafor, Nduka (2016-03-09). Modern Industrial Microbiology and Biotechnology (anglų). CRC Press. ISBN 9781439843239.
| ||||||||
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |