Vitaminas D

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – vidinės nuorodos
Jei galite, sutvarkykite.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Vitaminas D
Ergocalciferol.svg
Bendri duomenys
Cheminė formulė -
Molekulinė masė – g/mol
Vitamino savybės
Tirpsta Riebaluose
RDA (suaugusiam vyrui) 5 µg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai) 5 µg/dieną
Trūkumo simptomai
Pertekliaus simptomai
  • silpnumas
  • pykinimas
  • vėmimas
  • viduriavimas
  • kalcio nuosėdos organizme
  • Sutrikusi inkstų veikla
Pagrindiniai Šaltiniai

Vitaminas D (kalciferolis) – grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Žinomos formos – lamisterolis (Vitaminas D1), ergokalciferolis (Vitaminas D2), cholekalciferolis (Vitaminas D3), dihidrotachisterolis (Vitaminas D4). Žmogaus organizme svarbiausios formos – ergokalciferolis ir cholekalciferolis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su maistu gaunamas ergosterolis ir cholesterolis, kurie veikiant ultravioletine šviesa organizme paverčiami vitaminais D2 (ergokalciferoliu) ir D3 (cholekalciferoliu).

Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene, taip pat kai kuriuose produktuose natūraliai – riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitaminas D tirpsta riebaluose, organizme virsta aktyvia forma - 1,25-dihidroksicholekalciferoliu. Pašalinamas lėtai, greičiau pašalinama D3 vitamino forma.

Poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.

Poreikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti dažniausiai nepavyksta, dėl to rekomenduojama vartoti 5 mikrogramus vitamino per dieną papildomai. Nėščioms ir žindančioms vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.

Trūkumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija. Jau rasta daugybė įrodymų, kad vitaminas D turi galingą antivėžinį poveikį ir yra svarbus imuninės sistemos reguliatorius. Be to, daugelis naujai atskleistų palankių vitamino D poveikių stipresni, kai jo kiekis žymiai didesnis, negu randama daugelio populiacijų individų kraujyje. Šie atradimai, kartu su epidemiologų pateikiamais duomenimis, siejančiais žemą vitamino D lygį su ligomis, paremia prielaidą, kad akivaizdus vitamino D trūkumas prisideda prie keleto sunkių ligų tokių kaip tuberkuliozės ir rachito.

Perteklius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitaminas D kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti, požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, turėtų vartoti vitaminą D atsargiai.

Kiekio organizme nustatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitamino D kiekį galima nustatyti atliekant kraujo tyrimą. Jis leidžia tiksliai diagnozuoti šio vitamino trūkumą, normą ar perteklių organizme. Tiksliausiai tai galima padaryti vitamino D (25-OH) tyrimu, kuris leidžia nustatyti, tiek augalinės kilmės (D2), tiek ir gyvulinės kilmės (D3) vitaminą D. Šio vitamino norma, būdinga žmogui, yra nuo 30 ng/ml iki 100 ng/ml. Virš 100 ng/ml yra toksiškas lygis, o mažiau negu 30 ng/ml yra stoka. Vitamino D lygis gali stipriai nukristi dėl tam tikrų mitybos, gyvenimo būdo ar organizmo ypatumų. Jei, atlikus kraujo tyrimą, rodmenys yra žemiau 20 ng/ml, tai jau yra žymus deficitas, galintis sukelti daugelį ligų.


taisyti Vitaminai  
Vitaminas A | Vitaminas C | Vitaminas D | Vitaminas E | Vitaminas K | Cholinas | Liuteinas

B grupės vitaminai: Tiaminas | Riboflavinas | Niacinas | Pantoteno rūgštis | Biotinas | Piridoksinas | Folio rūgštis | Kobalaminas

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.