Leucinas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų į šaltinius (pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio). Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su nuorodomis į šaltinius.

Leucinas
Cheminis pavadinimas	(S)-2-amino-4-methyl-pentanoic rūgštis
Santrumpa	L, Leu
Cheminė formulė	C6 H13 N O2
Molekulinė masė	131.18 g mol−1
Lydymosi temperatūra	293 °C
pKa	2.32 9.58
CAS numeris	61-90-5
EINECS numeris	200–522-0
SMILES	CC(C)CC(N)COO

Leucinas (Leu) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių.

Leucinas veikia augimą ir azoto apykaitą. Mažina kraujospūdį, skatina kaulų, raumenų, odos vystymąsi ir gijimą. kepenyse leucinas yra naudojamas gliukozės sintezei, kuomet badaujama, sergama, patiriamas stresas. Leucinas reguliuoja baltymų sintezę iš riebalinio audinio, kartu su izoleucinu ir valinu dalyvauja aprūpinant raumenis energija. Leucinas reikalingas hemoglobino gamybai, skatina augimo hormono sintezę. Daug leucino yra baltyminiame maiste: pupelėse, mielėse, ruduosiuose ryžiuose, kukurūzuose, kiaušiniuose, pieno produktuose, žuvyje, mėsoje, jūros produktuose, sojose, grūduose. Suaugusiems leucino per parą reikia apie 31 mg vienam kilogramui kūno svorio (80 kg sveriančiam žmogui – apie 2,5 gramo). Sportuojant reikia iki 5 gramų leucino per parą. Leucino gali trūkti tik tuomet, kai visai nevalgoma baltymų. Leucino trūkumas gali sąlygoti biocheminius pokyčius, lydimus hipoglikemijos, kuriai būdinga silpnumas, nuovargis, galvos skausmas, svaigimas. Sudaro 8,70 % visų esamų aminorūgščių.