Moralinė šizofrenija
Moralinė šizofrenija – terminas, kuriuo nusakomas mąstymo apie moralę ir veiksmų motyvų neatitikimas. Ši sąvoka dažniausiai naudojama etikoje ir filosofijoje. Ją vienas iš pirmųjų pavartojo Maiklas Stokeris straipsnyje „The Schizophrenia of Modern Ethical Theories“,[1] kuriame teigė, kad konsekvencionalizmas ir deontologija yra nepajėgūs paaiškinti draugystės ar meilės.[2][3]
Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
JAV teisės profesorius ir gyvūnų teisių šalininkas Gary Lawrence Francione „moralinės šizofrenijos“ terminą naudoja kalbėdamas apie dabartinį žmonių elgesį su gyvūnais. Jis mano, kad tarp žmonių teiginių apie gyvūnus ir realaus elgesio su jais yra labai didelis skirtumas. Pavyzdžiui, nors daugelyje valstybių oficialiai pripažįstama, kad gyvūnams neturi būti sukeliamas „bereikalingas“ skausmas,[4] jose galima legaliai paskersti gyvūną gyvybiškai nebūtiniems žmogaus poreikiams patenkinti (dėl mados, pramogos, malonumo ir pan.) G. L. Francione taip pat teigia, kad moralinė šizofrenija pasireiškia ir tada, kai žmonės smerkia sadistišką elgesį su gyvūnais, tačiau tuo pačiu metu gali vien dėl patiriamo malonumo ramiai valgyti jiems patinkantį iš gyvūnų pagamintą patiekalą.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Michael Stocker. The Schizophrenia of Modern Ethical Theories. Iš Virtue Ethics. New York: Oxford University Press, 1998, 66-78 psl.
- ↑ Kimberley Brownlee, „An Examination of Moral Theory and Personal Relationships“, Prolegomena, Winter 2000, [1] Archyvuota kopija 2008-05-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Helm, Bennett, „Friendship“, The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Summer 2005 Edition), Edward N. Zalta (ed.), [2]
- ↑ Pavyzdžiui, Europos konvencijoje dėl skerdžiamų gyvūnų apsaugos rašoma, kad reikia „kiek įmanoma apsaugoti gyvūnus nuo kančios ir skausmo“.
- ↑ „A Note About Michael Vick“. Gary L. Francione. Nuoroda tikrinta 2008-05-09.
| |||||||||||||||||||||||||||||