Laukuvos sinagoga

Koordinatės: 55°37′13″š. pl. 22°14′00″r. ilg. / 55.620196°š. pl. 22.233358°r. ilg. / 55.620196; 22.233358 (Laukuvos sinagoga)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laukuvos sinagoga
Sinagogos priekis (nuo bažnyčios pusės)
Laukuvos sinagoga
Laukuvos sinagoga
55°37′13″š. pl. 22°14′00″r. ilg. / 55.620196°š. pl. 22.233358°r. ilg. / 55.620196; 22.233358 (Laukuvos sinagoga)
Vieta Laukuva, Taikos g. 6
Statusas Nenaudojama
Statybų pabaiga 1928 m.
Savininkas Šilalės rajono savivaldybė

Laukuvos sinagoga – buvusi žydų sinagoga, stovinti Šilalės rajone, Laukuvoje, 100 m į šiaurę nuo miestelio aikštės ir katalikų bažnyčios, tarp gyvenamųjų sodybinių namų. Ji yra vietinės reikšmės žydų kultūros ir istorijos paminklas,[1] patenkantis į Laukuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritoriją.[2] Medinė sinagoga pastatyta 1928 m. Pastaraisiais metais ji avarinės būklės, nepažymėta informacine rodykle.

Sinagogos vaizdas pašlaitėje
Nuo medžio įtemptu lynu prilaikomas fasadas

Pastatas stūkso nuokalnės viršutinėje dalyje. Šlaito pusėje cokolis suramstytas kontraforsais, svyrančią vakarinio fasado sieną prilaiko prie gretimo medžio pritvirtintas lynas. Pastatas stačiakampio plano, rytinėje dalyje vieno aukšto, vakarinėje – dviejų aukštų, turi pastogę. Pastato erdvę sudaro rytinėje dalyje buvusi maldos salė, vakarinėje dalyje – moterų pusė su galerija, sovietmečiu pastatyti priestatai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laukuvoje žydai gyveno nuo XVIII a. Tarpukaryje miestelyje žydai prekiavo šešiose iš septynių parduotuvių. Jie taip pat turėjo pasistatę vilnos šukavimo cechą, kepyklą ir keturis malūnus. 1941 m. Laukuvoje gyveno apie 300 žydų. Nacių okupacijos metu dauguma vietos žydų buvo išvežti ir nužudyti. Laukuvos sinagogoje buvo uždaryti moterys ir vaikai. Holokaustą išgyveno 12 vietos žydų - aštuonios moterys bei vaikai ir keturi vyrai.[1]

XX a. antroje pusėje paskutiniai žydų maldos namai miestelyje rekonstruoti, pritaikant juos kultūrinėms reikmėms. Taip pastatui nebuvo lemta tapti sandėliu, jame įsikūrė kultūros namai. Pastato moterų dalyje buvo pastatyta scenos pakyla, prie pietinio fasado (į bažnyčios pusę) pristatytas medinis atviras priestatas naujam įėjimui į pastatą, prie rytinio fasado - plytų mūro priestatas, skirtas kino aparatūrai. Po 1990 m. kultūros įstaiga apleista.[3][1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Sinagoga“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. „Laukuva“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. Žydų kultūros pėdsakais silales-artojas.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]