Laukuvos koplyčia

55°37′13″š. pl. 22°14′25″r. ilg. / 55.620155°š. pl. 22.240255°r. ilg. / 55.620155; 22.240255

Laukuvos koplyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Šilalės
Savivaldybė	Šilalės rajonas
Gyvenvietė	Laukuva
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	XVIII a.

Laukuvos koplyčia – Šilalės rajono Laukuvos senųjų kapinių koplyčia, į pietryčius nuo kelių 162 Laukuva–Šilalė ir 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai sankirtos. Priklauso Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijai.

2003 m. įrašyta į Kultūros paveldo registrą.^[1]. 2014 m. suremontuota.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII a. pradžioje parapijiečių lėšomis pastatyta medinė koplyčia. 1748 m. čia veikė Škaplieriaus draugija. 1885 m. minima, jog Laukuvos parapijos kapinėse stovėjo 2 medinės koplyčios, viena jų 1891 m. perstatyta. 1923 m. Laukuvos bažnyčios inventoriuje pažymėta, jog kapų viduryje stovėjo medinė koplyčia, padengta gontais, turėjusi medines grindis, 4 langus mediniais rėmais, viduje buvo altorius su Šv. Juozapo paveikslu. Vasarą šioje koplyčioje vykdavo Šv. Roko atlaidai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia stovi miestelio senųjų kapinių centre, fasadu atgręžta į kapinių vartus pietvakarių pusėje. Tai stačiakampis iš medinių sienojų suręstas pastatas. Fasadai apkalti medinėmis lentelėmis, ir nudažyti. Stogas dvišlaitis, dengtas skiedromis. Virš pagrindinio įėjimo yra nedidelis skarda dengtas bokštelis. Koplyčioje kabo 1942 m. varpas, ant kurio matyti užrašai: „IN HONOREM S. APOLLONIAE“, „LAU A. ZWOLINSKI W WARSZAWIE 1888r“. Šerdis - 32 cm ilgio.