Akmens druska

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Akmens druskos kristalas

Akmens druska – nuosėdinė uoliena, aptinkama kloduose. Jais tapo netoli žemės paviršiaus išsidėstę druskų (vadinamojo mineralo halito) klodai, prieš milijonus metų susiformavę iš senovinių jūrų. Didžiausios sankaupos glūdi kambro, devono, permo ir neogeno nuogulose. Kasama karjeruose ar giliose šachtose ir pakėlus į paviršių sumalama. Druskos kasimas pačiais primityviausiais įrankiais vyko jau priešistoriniais laikais. Archeologiniai tyrimai rodo, kad Vakarų Europoje druska buvo kasama jau žalvario amžiuje (Alpėse, Zalcburgo apylinkės), o platesnį mastą įgavo apie I a., ypač Anglijoje, Vokietijoje, Danijoje.[1][2]

Sudaryta beveik tik iš mineralo halito. Gryna – bespalvė, balta, tačiau įvairios kitų mineralų (evaporitų) priemaišos gali suteikti kitokią spalvą – juodą, rudą, geltoną.[1] Valgomoji druska papildomai joduojama. Taip pat naudojama balneologinėms procedūroms (vonioms), techninėms reikmėms (daugiausia iškasamosios druskos suvartojama žiemą keliams barstyti).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]