Krasnodaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Krasnodaras
rus. Краснодар
   Coat of Arms of Krasnodar (Krasnodar krai).png      Flag of Krasnodar (Krasnodar krai) (2006).png   
Krasnodar 004.JPG
Obeliskas kazokams miesto centre

Krasnodaras
45°02′00″N 38°58′00″E / 45.03333°N 38.96667°E / 45.03333; 38.96667 (Krasnodaras)Koordinatės: 45°02′00″N 38°58′00″E / 45.03333°N 38.96667°E / 45.03333; 38.96667 (Krasnodaras)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Kraštas: Krasnodaro kraštas Krasnodaro kraštas
Įkūrimo data: 1793
Meras: Vladimiras Jevlanovas (Владимир Лазаревич Евланов)
Gyventojų (2015): 829 677
Plotas: 339,31 km²
Tankumas (2015): 2 445 žm./km²
Altitudė: Miesto centras: 25-30 m
Pašto kodas: 350000-350921
Tel. kodas: +7 861
Commons-logo.svg Vikiteka: KrasnodarasVikiteka
Kirčiavimas: Krasnodãras (buv. Jekaterinodãras)

Krasnodaras (rus. Краснодар, iki 1920 m. – Jekaterinodaras, rus. Екатеринода́р) – miestas pietų Rusijoje, dešiniajame Kubanės krante, 1340 km į pietryčius nuo Maskvos, 120–150 km nuo Juodosios ir Azovo jūrų.

Krasnodaro krašto administracinis centras, istorinio-geografinio Kubanės regiono centas. Stambus ekonominis ir kultūrinis Šiaurės Kaukazo ir Pietų federalinės apygardos centras. Upių uostas, geležinkelio ir automobilių kelių mazgas, oro uostas. Mašinų, metalo, elektros ir medicinos prietaisų, chemijos, naftos, statybų, lengvoji, maisto, medienos pramonė. Yra porceliano gamykla, vaistinių preparatų kombinatas.

Yra daug mokslinių tyrimų institutų, universitetų, akademijų ir insitutų. Dramos, operetės, lėlių teatrai, cirkas, filharmonija, istorijos ir archeologijos muziejus-draustinis, dailės muziejus. Šv. Kotrynos soboras, senasis pašto pastatas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinio miesto ribose, Kubanės upės pakrantėje buvo Bosforo karalystės miestas ir tvirtovė. Dabartinio miesto centre, abiejose Karasuno pusėse, archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta stambi meotų gyvenvietė, buvusi čia nuo IV ar II a.pr.m.e.

1792 m. birželio 30 d. Jekaterina II išleido įsaką Juodosios jūros kazokams (buvę Zaporožės kazokai), kuriuo kazokams, kurie čia gyveno ir tarnavo amžinam naudojimui suteikiama Kubanės žemė, kurią ribojo Kubanės upė ir Azovo jūra, o rytuose - sąlyginė linija nuo Labos žiočių iki Jeisko miestelio. Kazokai Jekaterinodaro gyvenvietę įkūrė 1793 m. Iš pradžių tai buvo karinė stovykla, 1794 m. pastatyta Jekaterinodaro tvirtovė. 1794 m. rugsėjo 18 d. matininkas Hetmanovas pradėjo matuoti miesto gatves pagal Taurijos generalgubernatoriaus Semiono Žegulino patvirtintą planą. Pagal 1794 m. lapkričio 11 d. surašymą Jekaterinodare gyveno 586 gyventojai.

Tvirtovė ir miestas turėjo saugoti imperijos sienas ir sustiprinti Rusijos pozicijas pretenduojant į Čerkesiją, dėl kurios ji varžėsi su Osmanų imperija. Nuo 1860 m. Jekaterinodaras tapo įkurtos Kubanės srities administraciniu centru. 1867 m. Jekaterinodaras tapo miestu. XIX a. pabaigoje, Šiaurės Kaukaze nutiesus geležinkelį, tapo stambiu susisiekimo ir prekybos centru. 1888 m. čia gyveno apie 45 000 gyventojų.

Rusijos pilietinio karo metu miestas kelis kartus ėjo iš rankų į rankas, buvo užimamas tai Raudonosios armijos, tai Savanorių armijos. 1918 m. balandžio 9-13 d. miestą šturmavo baltųjų generolas L. Kornilovas. Šis šturmas tapo Savanorių armijos Pirmojo Kubanės žygio iš Dono į Kubanę kulminacija. jo metu žuvo kariuomenės vadas, o jo vietą užėmęs A.Denikinas nusprendė nutraukti miesto apsiaustį ir grįžti su armija į Doną. Jekaterinodare buvo paskelbta Kubanės Liaudies Respublika. Po penkių mėnesių, Antrojo Kubanės žygio metu 1918 m. rugpjūčio 16-17 d. miestą užėmė generolas Denikinas. Jekaterinodaras de facto tapo Baltųjų judėjimo sostine Rusijos pietuose.[1] 1919-1920 m. čia veikė ir pogrindinis komunistų partijos komitetas, koordinavęs keleto pogrindinių organizacijų ir raudonųjų partizanų veiklą.[2] 1920 m. kovo 17 d. miestą užėmė Raudonoji armija, jis pervadintas Krasnodaru.

Antrojo pasaulinio karo metu Krasnodarą nuo 1942 m. rugpjūčio 9 d. iki 1943 m. vasario mėn. buvo užėmęs vermachtas. Karo metu miestas buvo gerokai apgriautas, vokiečių pajėgos, įskaitant gestapą ir SS nužudė tūkstančius žydų, komunistų, įtariamųjų bendradarbiaujant su partizanais.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krasnodaras yra ekonominis pietų Rusijos centras. Keletą metų Forbes žurnalas skelbė, kad Krasnodaras yra geriausias verslui miestas Rusijoje.[3] Miesto pramonės sektoriuje dirba daugiau nei 130 didelių ir vidutinio dydžio įmonių.

Pagrindinės ūkio šakos:

  • Žemės ūkis ir maisto pramonė: 42,8%
  • Energetika: 13,4%
  • Kuro pramonė: 10,5%
  • Mšinų gamyba: 9,4 %
  • Miškininkystė ir chemijos pramonė: apie 4 proc.

Krasnodaras yra didžiausias Pietų federalinės apygardos komercinis centras. Prekybos apyvarta 2010 m. pasiekė 290 mlrd. Rusijos rublių. Krasnodare yra daugiausia prekybos centrų skaičiuojant pagal gyventojų skaičių visoje Rusijoje. Kriziniais 2009 m. Krasnodaro apyvarta augo, nors kituose Rusijos mietuose prekių pardavimai mažėjo.

Herbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jekaterinodaro herbas 1841 m. paskelbtas kazokų pareigūno Ivano Černiko. Raidė "E" herbo viduryje reiškė imperatorės Jekaterinos II vardą (rus. Екатерина), ant herbo taip pat pavaizduota įkūrimo data, dvigalvis erelis, vėliavos su raidėmis "E", "P", "a" ir "N" simbolizuojančiomis Jekatrinos II, Pavelo I, Aleksandro I ir Nikolajaus I akronimus, žvaigždės aplink skydą simblolizuoja 59 aplink miestą buvusias stanicas. Ši herbo versija vėl tapo oficialia 2005 m.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krasnodaro klimatas yra drėgnasis subtropinis. Jam būdingos švelnios ir trumpos žiemos, kurių vidutinė temperatūra yra nuo 0 iki 2 ° C. Dėl specifinių atmosferinių sąlygų kai kuriais metais gali būti trumpi šalčio epizodai (-15, -20) ar neįprastai šilta (+ 15/20 ° C). Vasaros ilgos (nuo gegužės pradžios iki spalio pradžios) ir karštos, drėgnesnės gegužę ir birželį, sausiausios liepą-rugsėjį. Karščiausio mėnesio birželio vidutinė temperatūra yra 24.1ºC.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]