Geležies rūda

Geležies rūda – mineralai ir uolienos, iš kurių ekonomiškai pagrįstas geležies išgavimas. Rūda paprastai turi daug geležies oksidų, todėl jos spalva – nuo tamsiai pilkos, šviesiai geltonos iki raudonos. Svarbiausi geležies rūdos mineralai – magnetitas, hematitas, getitas, limonitas, sideritas.
Daugiausia geležies rūdos išteklių randama Ukrainoje, Rusijoje, Brazilijoje, Kanadoje, JAV, Australijoje ir Indijoje. Didžiausi geležies rūdos telkiniai pasaulyje siekia nuo kelių iki keliasdešimties milijardų tonų: Kursko magnetinėje anomalijoje 55 mlrd. t., Brazilijos Minas Žeraiso valstijoje 25 mlrd. t.
Geležies rūda Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje didžiausi geležies rūdos ištekliai aptikti Varėnos rajone, vadinamojoje Varėnos geležies rūdos zonoje. Joje didžiausias yra Varėnos telkinys. Telkinio rūdinis mineralas magnetitas, nerūdiniai – serpentinas, olivinas, piroksenas. Varėnos geležies rūdos telkinio vidurinės dalies ištekliai siekia 142 mln. t. rūdos, visoje Varėnos geležies rūdos zonoje – kelis kartus didesni. Mažesni geležies rūdos kiekiai aptikti ties Kazlų Rūda, taip pat Lietuvos šiaurinėje dalyje, juros periodo uolienose.[1]
Geležies rūdos gavyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šalis | Gavyba mln. t |
---|---|
Kinija | 520 |
Brazilija | 300 |
Australija | 270 |
Indija | 150 |
Rusija | 105 |
Ukraina | 73 |
JAV | 54 |
Pietų Afrika | 40 |
Kanada | 33 |
Švedija | 24 |
Venesuela | 20 |
Kazachstanas | 19 |
Iranas | 20 |
Mauritanija | 11 |
Kitos šalys | 34 |
Iš viso | 1696 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Geležies rūda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 500-501 psl.