Geležies rūda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geležies rūda. Hematito luitas

Geležies rūda – mineralai ir uolienos, iš kurių ekonomiškai pagrįstas geležies išgavimas. Rūda paprastai turi daug geležies oksidų, todėl jos spalva – nuo tamsiai pilkos, šviesiai geltonos iki raudonos. Svarbiausi geležies rūdos mineralai – magnetitas, hematitas, getitas, limonitas, sideritas.

Daugiausia geležies rūdos išteklių randama Ukrainoje, Rusijoje, Brazilijoje, Kanadoje, JAV, Australijoje ir Indijoje. Didžiausi geležies rūdos telkiniai pasaulyje siekia nuo kelių iki keliasdešimties milijardų tonų: Kursko magnetinėje anomalijoje 55 mlrd. t., Brazilijos Minas Žeraiso valstijoje 25 mlrd. t.

Geležies rūda Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje didžiausi geležies rūdos ištekliai aptikti Varėnos rajone, vadinamojoje Varėnos geležies rūdos zonoje. Joje didžiausias yra Varėnos telkinys. Telkinio rūdinis mineralas magnetitas, nerūdiniai – serpentinas, olivinas, piroksenas. Varėnos geležies rūdos telkinio vidurinės dalies ištekliai siekia 142 mln. t. rūdos, visoje Varėnos geležies rūdos zonoje – kelis kartus didesni. Mažesni geležies rūdos kiekiai aptikti ties Kazlų Rūda, taip pat Lietuvos šiaurinėje dalyje, juros periodo uolienose.[1]

Geležies rūdos gavyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio geležies rūdos gavyba tonomis per metus šalies gyventojui
Pasaulio geležies rūdos atsargos tonomis šalies gyventojui
Šalis Gavyba
mln. t
Kinija 520
Brazilija 300
Australija 270
Indija 150
Rusija 105
Ukraina 73
JAV 54
Pietų Afrika 40
Kanada 33
Švedija 24
Venesuela 20
Kazachstanas 19
Iranas 20
Mauritanija 11
Kitos šalys 34
Iš viso 1696

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geležies rūda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 500-501 psl.