Karačiajų Čerkesija
| Karačiajų Čerkesijos Respublika Карачаево-Черкесская Республика Къарачай-Черкес Республика | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Pietų federacinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Šiaurės Kaukazo | ||||||
| Administracinis centras | Čerkeskas | ||||||
| Rajonai | 10 | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, karačiajų, kabardinų, abazinų, nogajų kalbos | ||||||
| Vadovas | Rašidas Temerzovas | ||||||
| Gyventojų | 464 219 (75)[1] | ||||||
| Plotas | 14 277 km² (77) | ||||||
| - vandens % | 0,6 % | ||||||
| Tankumas | 33 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-KC | ||||||
| Tinklalapis | kchr.info | ||||||
 Vikiteka |
Karačiajų Čerkesijos RespublikaVikiteka | ||||||
Karačiajų Čerkesija (rus. Карачаево-Черкесия), Karačiajų Čerkesijos Respublika (rus. Карачаево-Черкесская Республика, karač. Къарачай-Черкес Республика, kabard. Къэрэшей-Шэрджэс Республикэ) – federacinė respublika pietų Rusijoje, Kaukaze. Ribojasi su Stavropolio kraštu šiaurėje, su Kabarda-Balkarija rytuose, su Gruzija pietuose ir su Krasnodaro kraštu vakaruose. Sostinė – Čerkeskas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karačiajaus-Čerkesijos autonominė sritis sudaryta 1922 m. 1926 m. padalinta į Karačiajaus autonominę sritį ir Čerkesijos autonominę apygardą (nuo 1928 m. autonominę sritį). 1957 m. vėl sujungta Karačiajaus-Čerkesijos AS Stravropolio krašto sudėtyje. 1990 m. tapo autonomine respublika.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karačiajų Čerkesija plyti Kaukazo kalnų šiaurinėje pašlaitėje. Aukščiausia vieta – Elbruso kalnas (5642 m).
Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -5 °C lygumoje iki -10 °C kalnuose, liepą atitinkamai 21 ir 8 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 550–2500 mm. Didžiausios upės – Kubanė, Kuma, Didysis Zelenčiukas, Urupas, Laba.
Lygumose būdingos stepės, priekalnėse besimainančios su ąžuolų, bukų, skroblų miškais, aukščiau – su spygliuočių miškais. Aukštikalnėse – subalpinės ir alpinės pievos, ledynai.[2]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karačiajų Čerkesijoje yra 4 miestai:
- Čerkeskas – 116,3 tūkst. gyv. (2007 m.)
- Ust Džeguta – 31,1
- Karačiajevskas – 20,3
- Teberda – 7,4
Tautinė sudėtis (2010 m.):[3]
- karačiajai – 41 %
- rusai – 31,6 %
- čerkesai – 11,9 %
- abazinai – 7,8 %
- nogajai – 3,3 %
- osetinai, ukrainiečiai, armėnai, totoriai, čečėnai ir kt.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Оценка численности постоянного населения на 1 января 2022 г. и в среднем за 2021 г. и компоненты её изменения. Федеральная служба государственной статистики.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 197–198
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2020-04-30 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2013-01-19 iš Wayback Machine projekto.
