Gandriniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Gandras)
Jump to navigation Jump to search
Ciconiidae
Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
Afrikinis marabu (Leptoptilos crumeniferus)
Afrikinis marabu (Leptoptilos crumeniferus) Kriugerio nacionaliniame parke (Pietų Afrikos Respublika)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Gandriniai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiidae)

Gandrai arba gandriniai (Ciconiidae) – gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būrio šeima.

Afrikinis balnasnapis gandras (Ephippiorhynchus senegalensis)
Mėlynskruostis gandras (Ciconia abdimii)

Ilgo kaklo ir tiesaus stipraus snapo, neturintys balso stygų paukščiai. Ant galvos būna neplunksnuotų odos plotų. Skrenda ištiesę kaklą ir toli į užpakalį atkišę kojas. Kojos ilgos, tarp priekinių pirštų yra trumpa plaukiojamoji plėvė.

Gandrai yra gana stambūs ir stambūs paukščiai. Stambiausia rūšis yra afrikinis marabu (Leptoptilos crumeniferus). Jo svoris iki 8,9 kg, ūgis 150 cm, išskėstų abiejų sparnų skersmuo 260 cm[1][2], bet ‘Fisher and Peterson’ skelbia 370 cm išskėstų abiejų sparnų skersmenį[3], o tai yra didžiausias abiejų išskėstų sparnų skersmuo tarp visų šiuo metu egzistuojančių paukščių rūšių. Afrikinis balnasnapis gandras (Ephippiorhynchus senegalensis) yra aukščiausia gandrų rūšis, kurie užauga apie 150 cm ūgio. Smulkiausia rūšis - mėlynskruostis gandras (Ciconia abdimii), kuris yra iki 75 cm ūgio, bei iki 1,3 kg svorio.

Maistą gaudo ar renka nuo žemės paviršiaus. Kaip ir plėšrieji paukščiai, minta gyvuliniu maistu - smulkiais graužikais ir kitais smulkesniais žinduoliais, varliagyviais, smukesniais ropliais, žuvimis, vėžiagyviais, voragyviais, vabzdžiais. Dalis gandrų, ypač marabu (Leptoptilos) genties rūšys neretai minta ir dvėselina bei kartais ieško maisto šiukšlynuose. Jeigu dvėselina nesena, jos nevengia ir brazilinis jabiru, pastarasis nevengia maitintis ir negyvomis žuvimis.

Gandrai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, Šiaurės Amerikos žemyno didesniąją dalį į šiaurę nuo Meksikos, Džordžijos, Šiaurės Karolinos, bei didesnę Australijos žemyno dalį. Didžiausia gandrų rūšių įvirovė kur jie poruojasi ir peri, yra atogrąžų Azijoje - 8 rūšys, ir Užsachario Afrikoje - 6 rūšys.

Lietuvoje savaime gyvena dvi rūšys, kurios priskiriamos tikrųjų gandrų (Ciconia) genčiai:

Rūšių klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriamos 6 gentys ir 20 rūšių:
Gentis: Anastomus - Kiaurasnapiai gandrai

Gentis: Ciconia - Tikrieji gandrai

Gentis: Ephippiorhynchus - Balnasnapiai gandrai

Gentis: Jabiru - Jabiru

Gentis: Leptoptilos - Marabu

Gentis: Mycteria - Žabirai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. britannica.com / Marabou
  2. southafrica.co.za / Marabou Stork
  3. James Fisher and Roger Tory Peterson's World of birds (by Fisher, James)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]