Azijinis gandras
| Ephippiorhynchus asiaticus |
|---|
.JPG) Azijinis gandras (E. a. asiaticus) |
| Apsaugos būklė |
 Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Ephippiorhynchus asiaticus Laham, 1790 |
| Sinonimai |
|
| Paplitimas |
 Azijinių gandrų apytikslis natūralus paplitimo arealas pasaulyje (Azija ir Australija) |
Azijinis gandras[2] (Ephippiorhynchus asiaticus) – stambus ilgakojis, ilgakaklis ir ilgasnapis gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis. Natūraliai gyvena Pietų Azijoje, Pietryčių Azijoje ir Australijoje. Laikosi šlapynėse, ryžių laukuose.
Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarptautinė ornitologų sąjunga pasaulio paukščių klasifikacijos v12.2 versijoje, išskiria 2 azijinių gandrų porūšius:[3]
- E. a. asiaticus (Latham, 1790); paplitę Indijoje, Malakos pusiasalyje, bei Vietname.
- E. a. australis (Shaw, 1800); paplitę Naujosios Gvinėjos saloje, šiaurės centrinėje Vakarų Australijoje ir iki Naujojo Pietų Velso pietryčių (šiaurinė ir rytinė Australija).
Paplitimas ir biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paplitęs Australijoje, Butane, Kambodžoje, Indijoje, Laose, Mianmare, Nepale, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Šri Lankoje. Išnykęs Pakistane ir Tailande. Populiacijoje 31 000 individų. Biotopas – pelkės, ežerai, tvenkiniai, plačios upės, irigaciniai kanalai, ryžių laukai, mangrovės. Pastebimas 1 200 m aukštyje virš jūros lygio.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didesnis už baltąjį gandrą (Ciconia ciconia). Azijinio gandro ūgis 129–150 cm, skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų 230 cm. Vienintelis publikuotas šios rūšies egzempliorius svėrė 4100 g, tačiau tai yra beveik 35 % mažiau nei tos pačios genties artimiausios rūšies ir panašaus dydžio afrikinio gandro (Ephippiorhynchus senegalensis) vidutinė kūno masė. Todėl šis vienintelis pasvertas azijinis gandras galėjo būti smulkiausio galimo dydžio arba galbūt buvo šiek tiek išsekęs.
Galva ir kaklas juodi, žalio ar purpurinio žvilgesio. Trumpa uodega yra juoda. Likusi kūno dalis balta, tik išilgai sparnų yra juoda juosta. Snapas yra ilgas, masyvus, juodos spalvos. Patinų akys rudos, o patelių – geltonos[4]. Kojos ir pėdos raudonos spalvos.
Jaunikliai yra tamsiai rudos ar rudos spalvos, kojos tamsios.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nėra labai socialūs: laikosi pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Nemigruoja. Laisvėje gyvena 16,1 metų. Skrenda ištiesęs kaklą ir kojas.
Pagrindinis maistas – 4–6 cm ilgio žuvys[5], vėžiagyviai ir varliagyviai, taip pat minta ropliais, stambiais vabzdžiais, vėžliais, graužikais ir maita. Grobio ieško braidydami vandenyje stebėdami arba lytėdami.
Poras sudaro keliems metams ar visam gyvenimui. Kiekvienais metais naudoja tą patį lizdą, nuolat jį taisydami. Lizdavietė pelkėje arba netoli gėlo vandens. Lizdą krauna žaliuojančiuose ar nudžiuvusiuose medžiuose[6], 25 m aukštyje. Lizdas yra 2 m skersmens. Dėtyje 2 – 4 balti, kūgiški kiaušiniai. Peri abu tėvai. Jauniklius maitina abu tėvai, 3 – 4 mėnesius.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Azijiniai gandrai maisto ieško braidydami, savo teritorijoje. Tai mėsėdžiai, plėšrūs paukščiai, tad jų mitybos racioną sudaro vandens paukščiai, pavyzdžiui, laukiai (Fulica), žalčiagalviniai (Anhingidae), mažieji kragai (Tachybaptus ruficollis), šaukštasnapės antys (Spatula clypeata), fazaninės žakanos (Hydrophasianus chirurgus) ir įvairiais vandenyje gyvenantys kiti stuburiniai, įskaitant Žuvys, varliagyviai, ropliai ir bestuburiai, pavyzdžiui, krabai ir moliuskai. Taip pat minta vėžlių (Testudines) kiaušiniais ir jų jaunikliais.
Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis azijiniai gandrai yra beveik nykstanti rūšis.
Populiacijos mažėjimo priežastys:
- šlapynių sausinimas,
- dirvožemio druskėjimas,
- Nekontroliuojama žvejyba.
Apsaugos priemonės:
- Australijoje paukštis yra saugomas: Kvinslande paskelbta reta, o Naujajame Pietų Velse – nykstanti. Taip pat saugomas Kambodžoje ir Indijoje.
- Šlapynių ir jų apylinkių natūralios augalijos apsauga.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red list - Ephippiorhynchus asiaticus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. Straipsnis anglų k.
- ↑ terminai.vlkk.lt / Azijinis gandras Archyvuota kopija 2023-01-22 iš Wayback Machine projekto. | VLKK; nuoroda tikrinta: 2023.01.21.
- ↑ worldbirdnames.org / Storks, frigatebirds, boobies, darters, cormorants - IOC World Bird List Version v12.2; Birds of the World: Recommended English Names (Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai); nuoroda tikrinta: 2023.01.21.
- ↑ „Inidnio balnasnapio portretas“. Aplinka ir paveldas. Naujojo Pietų Velso vyriausybė. anglų k.
- ↑ „Indinio balnasnapio medžioklės technika“. Maheswaran G, Rahmani AR. anglų k.
- ↑ „Indinis balnasnapis“. oiseaux-birds. anglų k. Suarchyvuotas originalas 2017-01-03. Nuoroda tikrinta 2017-09-24.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- youtube.com / Black-necked Stork in India (Ephippiorhynchus asiaticus asiaticus porūšio besimaitinantis azijinis gandras būryje šalia kitų vandens paukščių, įskaitant indinių gandrėnų (Mycteria leucocephala), didžiųjų baltųjų garnių (Ardea alba), mažųjų baltųjų garnių (Egretta garzetta), paprastųjų girnovių (Platalea leucorodia), azijinių ibių (Threskiornis melanocephalus), pilkųjų žąsų (Anser anser), bei tupinčio paprastojo tulžio (Alcedo atthis))
