Baltakaklis gandras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ciconia episcopus
Baltakaklis gandras (Ciconia episcopus )
Baltakaklis gandras (Ciconia episcopus )
Kanhoje (Indija)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Gandriniai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiidae)
Gentis: Tikrieji gandrai
(Wikispecies-logo.svg Ciconia)
Rūšis: Baltakaklis gandras
(Wikispecies-logo.svg Ciconia episcopus)
Binomas
Ciconia episcopus
Pieter Boddaert, 1783

Baltakaklis gandras (lot. Ciconia episcopus, angl. Woolly-necked Stork, vok. Asien-Wollhalsstorch) – gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis. Yra trys porūšiai:

  • Ciconia episcopus episcopus
  • Ciconia episcopus microscelis
  • Ciconia episcopus neglecta

Paplitimas ir biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitę Užsachario Afrikoje, išskyrus pietines sritis, Indijoje, išskyrus vakarinę pakrantę ir Pietryčių Azijoje. Įprastas drėgnose vietose šalia upių, ežerų, ryžių laukų, pelkių, miškų bei šlapynėse.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažesnis už baltąjį gandrą. Kūno ilgis 86 – 95 cm. Suaugusių paukščių nugaros plunksnos juodos, su mėlynu, žaliu ar violetiniu spindesiu. Sparnai ir uodega juodos spalvos. Kaklas, pilvas ir pauodegys yra baltos spalvos. Kaklo plunksnos pasišiaušusios.

C. episcopus microscelis veidas juodas, pakaušis ir sprandas balti su juoda. Ilgas snapas iki pusės juodas, galas – raudonas. Rainelė raudona. Kojos juosvos. C. episcopus episcopus plikoji veido dalis pilka. Viršugalvis ir pakaušis juodos spalvos. Rainelė rudai raudona. Stambus snapas pilkas, o galiukas – rausvas. Kojos ir pėdos yra raudonos spalvos. C. episcopus neglecta išvaizda panašus į C. episcopus episcopus, tik snapas beveik visas yra raudonas.

Jaunikliai rusvos spalvos, plunksnos nėra blizgios. Viršugalvis ir pakaušis juodos spalvos. Snapas pilkas. Kojos pilkšvos.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena apie 16 metų. Nėra bendruomeniški. Laikosi 4 – 5 individų būriuose. Vidiniai Afrikos ir Azijos migrantai. Dideliais būriais migruoja iš šiaurės į pietus. Skraido ištiesę kaklą. Sklando pasinaudodami oro srovėmis. Balsas labai tylus švilpimas ir šnypštimas. Prie lizdo kalena. Pajutę pavojų – šnypščia.

Medžioja lėtai vaikščiodami ir snapu rankiodami grobį. Minta žuvimi, varliagyviais, ropliais, krabais, moliuskais, žiogais ir skėriais, termitais.

Monogamai. Šiaurės Indijoje veisimosi periodas liepos – rugsėjo mėnesiais; Pietų Indijoje – gruodžio – kovo mėnesiais; Pietryčių Azijoje vasario – gegužės ar rugpjūčio – lapkričio mėnesiais; Afrikoje – drėgnuoju sezonu. Dažniausiai lizdus suka atskirai nuo kitų, bet gali krauti lizdus ir 4 – 5 porų kolonijose. Kiekvienais metais peri tame pačiame lizde. Lizdą krauna abu partneriai. Krauna medžiuose, ant telefono stulpų, ant stačių uolų, 20 – 30 metrų aukštyje virš žemės ar vandens. Lizdą krauna iš šakų, iškloja šakelėmis smulkiomis, žole ir žaliais lapais. Dėtyje 2 – 4 rusvi kiaušiniai. Peri abu partneriai, 30 – 31 dieną. Abu tėvai jauniklius maitina 55 – 65 dienas. Po kelių savaičių tampa visiškai savarankiški.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis baltakaklis gandras yra pažeidžiama rūšis. Populiacijoje yra 35 000 individų.

Populiacijos mažėjimo priežastys: medžių, tinkančių lizdavietėms, kirtimas; šaudymas.

Rūšies apsaugos priemonės: šlapynių paskelbimas saugomomis teritorijomis, medžioklės ribojimas. Rūšis yra įtraukta į „Afrikos – Eurazijos migruojančių vandens paukščių apsaugos susitarimo“ sąrašą[2].

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Ciconia episcopus“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k. 
  2. „Baltakaklis gandras“. Afrikos – Eurazijos migruojančių vandens paukščių apsaugos susitarimas. anglų k. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]