Pietų Amerikos gandras
| Ciconia maguari |
|---|
.jpg) Pietų Amerikos gandras Entre Rioso provincijoje (Argentina) |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Ciconia maguari Gmelin, 1789 |
| Paplitimas |
 Pietų Amerikos gandrų natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje (Pietų Amerikos žemynas)
|
Pietų Amerikos gandras[2][3] (lot. Ciconia maguari) – gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis.
Paplitimas ir buveinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pietų Amerikos paukštis. Aptinkamas Kolumbijos rytuose, Venesueloje, centrinėje ir šiaurinėje Brazilijoje, rytinėje Bolivijos dalyje, Urugvajuje, centrinėje Argentinoje, Kosta Rikoje [4], Gvianoje. Buveinė – šlapynės, užliejamos ganyklos, nendrynai, ryžių laukai, dirbami laukai. Pastebimas iki 900 m virš jūros lygio aukštyje, o Bolivijoje net 2 500 m aukštyje. Populiacijoje apie 100 000 individų.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltojo gandro dydžio. Kūno ilgis 97 – 102 cm, o ūgis – 85 cm. Atstumas tarp išskleistų sparnugalių yra 150–180 cm. Patinas sveria 4 200 g, o patelė – 3 800 g. Kūnas baltas, tik plasnojamosios plunksnos juodos. Aplink akis, snapo link plikos, raudonos odos plotas. Rainelė gelsva. Snapas nuo pamato iki pusės – pilkas, o iki galiuko – raudonas. Kojos raudonos.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medžioja pavieniai arba nedidelėse grupėse. Maisto ieško tankioje vandens augalijoje. Minta vandens gyvūnais: varliagyviais, žuvimis, vėžiagyviais, vabzdžiais, ropliais, vandeniniais graužikais. Prieš pakildamas į orą 2 – 3 kartus pašoka, intensyviai plasnodamas sparnais. Skrenda ištiesęs kaklą. Balsas tylus švilpimas. Kalena snapu.
Kolonijiniai paukščiai. Peri 5 – 15 porų grupėse. Lizdavietė visada šalia vandens. Lizdą krauna 1 – 6 metrų aukštyje arba tankiose nendrėse, ant žemės. 2 m skersmens ir 70 cm gylio lizdas kraunamas iš šakų, o išklojamas žole. Dėtyje 3 – 4 balti kiaušiniai. Inkubacija trunka 29 – 32 dienas. Išsiritę paukščiukai yra apaugę baltais pūkais, po savaitės pasirodo antrieji tankūs, juosvai pilki pūkai. Penkių savaičių jaunikliai apaugę juodomis plunksnomis. Po septynių savaičių pasirodo baltos plunksnos ir jaunikliai pradeda mokytis skraidyti. Trijų mėnesių jaunikliai išvaizda panašūs į suaugusius. Jauniklius maitina abu tėvai. Patinai lytiškai subręsta 3 metų, o patelės – 4.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red list - Ciconia maguari“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. Straipsnis anglų k.
- ↑ terminai.vlkk.lt / Pietų Amerikos gandras Archyvuota kopija 2023-01-26 iš Wayback Machine projekto. | VLKK; nuoroda tikrinta: 2023.01.26.
- ↑ „Ciconia maguari“. Avibase. anglų k.
- ↑ „Nauja rūšis Centrinėje Amerikoje – maguaris Kosta Rikoje“. James Zook. anglų k.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- oiseaux-birds.com / Maguari Stork, Ciconia maguari; anglų k.
