Bukčiai

Bukčiai
Vietovė prijungta prie miesto 1969 m.
Bukčių reginys
Bukčiai
54.652°š. pl. 25.209°r. ilg. / 54.652; 25.209 (Bukčiai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija	Lazdynų seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Bukčiaĩ
Istoriniai pavadinimai	rus. Бухта, lenk. Buchta

Bukčiai – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo centro, greta Lazdynų ir Lazdynėlių. Išsidėstę dešiniajame Neries krante, rajone yra didelis Bukčių miškas, šalia – Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė. Nuo Bukčių kitapus Neries įsikūrę Žemieji Paneriai ir Jankiškės.

Bukčius aptarnauja 49 (Bukčių, Neužmirštuolių, Užutėkio st.) ir 116 nr. (Ungurių, Užutėkio st.) autobusai. Rajone vyrauja mažaaukštė statyba.  

Vietovė įsikūrusi miškingame Neries vingyje. Bukčiuose yra didelis to paties pavadinimo miško parkas. Bukčių miškas yra mišrus. Yra daug takų, jungiančių Lazdynus, Lazdynėlius ir Bukčius. Pro mišką nutiestos gatvės. Miške šaltinis su tvenkiniu miško pietryčiuose.

Bukčių gyvenvietė prie Neries

Bukčių miškas ir Vilnius tolumoje

Neris prie Bukčių

Etimologija

Bukčių pavadinimas Buchty (Bukty) kilęs iš blrs. бухты („užutėkiai, gilios vietos“ < vok. Bucht). Matyt, Bukčiai išaugo iš užusienio, įkurto Neries slėnyje ties nedideliu upės vingiu.

Tvirtų įrodymų, kada šis pavadinimas pradėtas vartoti ir kas jį sugalvojo nėra, tačiau dalis tyrinėtojų mano, kad tai sugalvojo medieną upe plukdę sielinininkai, šioje daug posūkių darančioje Neries atkarpoje kiekvieną užutėkį ženklindavę kaip „buchtą“.

Istorija

Bukčių užusieniai tarpukario Lenkijos žemėlapyje

Bukčių apylinkėse žmonių apsistota jau prieš daugelį tūkstančių metų. 1979 m. apie 0,8 km į šiaurę nuo Bukčių kaimo vakarinio pakraščio archeologas Algirdas Girininkas užtiko akmens amžiaus radinių.. Yra prielaidų, kad žymusis pasakojimas apie nuskendusį Napoleono iždą gali būti susijęs su Bukčių užutėkiu. V. Vaitkevičiaus manymu, tarp Bukčių ir Panerių buvo Šunelių rėva, Panerių rėva (Ponarka). Praeityje vietiniai žinojo padavimą apie vietą upėje, vadintą Aukso karieta. Pasakota, kad 1812 m. traukiantis prancūzų kariuomenei karieta, vežanti Napoleono iždą, nuslydo į upę. Manytina, kad kažkur ties užutėkiais tarp Bukčių ir Panerių galėjo būti gelmė. Galbūt ne sutapimas, kad vienas iš šiose apylinkėse buvusių piramidės formos akmenų vadintas Paiždininkiu (Podskarbiec).

1865 m. Nemėžio valsčiaus Buchtos kaimas priklausė Jočionių dvaro valdoms. 1905 m. Rudaminos valsčiaus Bukčių užusienyje gyveno 59 žmonės. 1931 m. 6 Bukčių užusieniuose gyveno 152 gyventojai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1905 m.	Rudaminos valsčius
1969 m.	Liudvinavo apylinkė
1995–	Lazdynų seniūnija

Bukčiai Neries kilpoje

Bukčių gatvė

Žymesni objektai

Bukčių miško parkas  

Mišrus, spygliuočių ir lapuočių miškas. Jame yra keletas pasivaikščiojimo-pažintinių takų.

Šaudykla

Daugmaž ties Bukčių miško viduriu plyti apleista buvusi šaudykla, kurią Lenkijos kariuomenė įrengė tarpukariu. Toje epochoje lenkai aktyviai fortifikavo Vilnių – statė bunkerius, sandėlius, kareivines, kelius ir geležinkelius. Šiam sąrašui priklauso ir garsieji požemiai Šeškinės kalno papėdėje ir Sapieginės miške. Šaudykla tapo šios sistemos logiška tąsa. Be betoninių šaudymo pozicijų ir kalvelių taikiniams yra išlikęs kone 10 m aukščio pylimas, skirtas kulkoms sulaikyti.

Kelias per Bukčių mišką

Bukčių kapinės

Neris ties Bukčiais

Bukčių kapinės

Lietaus gatvės gale, ties dab. Lazdynėliais, plyti mažytės Bukčių kapinės. Apie jų įkūrimą nerasta jokių aiškesnių duomenų, tačiau aišku, kad jose buvo laidojami aplinkinių kaimų gyventojai (tarp jų Bukčių, Lazdynų, Miškinių ir kt.). Sovietmečiu įrengus Rokantiškių ir Karveliškių kapines, laidojimas šiose kapinėse paliktas tik giminaičiams.

Bukčių tiltas

Bukčių tiltas  – daugiau nei 15 metų oficialiai nebenaudojamas pėsčiųjų tiltas tarp Vilkpėdės ir Miškinių. Bukčių pavadinimas jam „prilipo“ stichiškai – iš tiesų oficialiai jis taip nebuvo vadinamas. Tai vienas senesnių tiltų per Vilnių, suprojektuotas ir pastatytas 1955–1957 m. pagal garsaus tarpukario ir pokario inžinieriaus Viktoro Ražaičio projektą. Anuomet šis tiltas sujungė du svarbius pramonės objektus – antrąją elektrinę (VE-2) ir „Panerio“ tarybinį ūkį, kurio apleisti šiltnamiai greta E. Šimkūnaitės g. stūkso iki šiol. Ties Bukčių gatve esantis futbolo stadionas iki šiol vadinamas „Panerio“ pagal tai, kad priklausė to paties pavadinimo šiltnamių ūkiui.

Plytų gamykla „Buchta“

Iki XX a. vid. čia veikė plytinė lakonišku pavadinimu „Buchta“. Kartais tikslumo dėlei buvo nurodoma, kad ji yra Vilniaus vaivadijos Vilniaus–Trakų pavieto Riešės valsčiuje. Tiksli plytinės atidarymo data nežinoma. To laikotarpio žemėlapiuose ji visada žymima raidėmis Cg (lenk. cegielnia – plytinė), žymima krosnis su kaminu ir kelių nedidelių pastatų grupė. Tikėtina, kad Bukčių g. 49 esantys pastatai yra plytinės palikimas. Įmonė naudojo vietinį molį, apie ¼ ha kasė savame sklype, dar 1,5 ha buvo išsinuomojusi iš Borkovskių ir Šafranovičių.

Tiltas ir keltas

Apie šiuos objektus žinios gana fragmentiškos. Atsižvelgiant į didelius tuometinius tokių objektų kaštus tokio statinio buvimas ties Bukčiais neįprastas. Manoma, kad tiltą tiesė ne miesto įstaigos, o plytinės savininkas, suinteresuotas sklandesniu darbininkų atvykimu ar produkcijos išgabenimu. Pagal 1924 m. žemėlapį matyti, kad tiltas buvo medinis ir stovėjo daugmaž ties ta vieta, kur dabar Jankiškių g. statmenai atsiremia į Nerį. Kada tiltas sunyko – neaišku. Spėjama, kad pavasariniai ledonešiai ardė jo konstrukciją, o lemiamą smūgį galėjo suduoti 1931 m. Didysis  Vilniaus potvynis.