Nikelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Nikelis (Ni)
Ni-TableImage.png
Periodinė grupė

Metalas

Atomo numeris 28
Išvaizda

?
Ni,28.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

58,6934(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

125 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

737,1 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Ar] 3d8 4s²

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

115 pm

Jono spindulys

70 pm

Elektroneigiamumas

1,91 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

+2, +3

Termodinaminės savybės
Tankis

8,9 g/cm³

Šiluminė talpa

0,448 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

90,7 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

1726 K

Lydymosi šiluma

17,2 kJ/mol

Virimo temperatūra

3005 K

Garavimo šiluma

377,5 kJ/mol

Molinis tūris

6,59 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Nikelis – metališkas cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Ni, eilės numeris 28.

Pagal paplitimą Žemės plutoje nikelis yra dvidešimt ketvirtas elementas. Gamtoje randamas daug nikelio turinčiame limonite, garnerite, taip pat petlandite. Ypač dideli nikelio klodai surasti Rusijoje netoli Norilsko, rasti klodai sudaro apie 40 % pasaulio atsargų. JAV kasmet sunaudojama apie 150 milijonų kilogramų nikelio, iš kurių 80 % sunaudojama lydinių gamybai ir 15 % elektrocheminiam dengimui. Būdingiausias nikelio oksidacijos laipsnis +2. Junginiai, kuriuose nikelio oksidacijos laipsnis +3 yra reti ir sunkiai susintetinami.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos Rūdų kalnuose (Erzgebirge) iš vario rūdos buvo išgaunamas rusvas nikelio darinys – nikelinas. Kalnakasiai manė, kad tai esanti vario rūda, tačiau iš jos nepavykdavo išgauti vario, todėl jie manė, kad būsią apgauti kalnų dvasių – nikelių (panaši istorija buvo su kobaltu).


Vikiteka