Andriejus Dručkus

Andriejus Dručkus (1928 m. balandžio 9 d. Vaičėnuose, Obelių valsčiuje – 2018 m. rugpjūčio 28 d. Obeliuose^[1]) – mokytojas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos ir valdybos pirmininko pavaduotojas, Obelių visuomeninio istorijos muziejaus įkūrėjas ir vedėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pokario metais dalyvavo sistemingame pasipriešinime sovietiniam okupaciniam režimui: nuo 1944 m. buvo ryšininkas, o nuo 1945 m. – Vyties kuopos partizanas. 1965–1974 m. Kauno Jono Jablonskio vidurinės mokyklos mokytojas ir kraštotyrininkų būrelio vadovas. 1990–1995 m. Kauno miesto tarybos deputatas, 1995–1997 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.^[2] 1998 m. įkūrė ir vadovauja Obelių visuomeniniam istorijos muziejui, kuriame sukaupta daugiau nei 3000 eksponatų, tarp kurių – numizmatikos, Baltijos šalių valstybinių apdovanojimų, tautodailės, partizaninės kovos dokumentų rinkiniai, daugiau kaip 400 knygų bei katalogų apie rezistenciją, tarpukario ir atkurtos Lietuvos kariuomenę. Rokiškio krašto muziejaus darbuotojas.

Vienas iš knygos „Obeliai-Kriaunos“ (1998 m.) autorių.

Vaikai Audrė, Gintaras, Birutė, Jūratė.

Lakūnų karstų gelbėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. gelbėdamas nuo sunaikinimo Kauno medicinos instituto rūsyje rastus, per Antrąjį pasaulinį karą paslėptus S. Dariaus ir S. Girėno karstus (variniai buvo palikti Medicinos instituto katilinėje, o ąžuoliniai – palėpėje) kartu su Kazimieru Aidinavičiumi juos atsivežė į mokyklos kraštotyros muziejų. Ir vieni, ir kiti karstai buvo sumaniai užmaskuoti, tačiau ilgainiui žinia apie juos pasiekė tuometinę valdžią, ir A. Dručkus 1974 m. buvo pašalintas iš mokyklos, o karstai atsidūrė elektros skydinės patalpoje. Tuomet A. Dručkus, pasitaręs su Tadu Koronkevičiumi, nutarė karstus pavogti iš mokyklos ir paslėpti Kaune besikuriančiame Visuomeniniame sportinės aviacijos muziejuje (A. Mickevičiaus g. 2). Visi karstai iš mokyklos buvo išgabenti vieną 1974 m. birželio naktį senu automobiliu „Moskvič“. Muziejuje karstai saugiai stovėjo iki 1989 m. gegužės 9 d., kai jis buvo uždarytas.^[3]