Benjaminas Kiburys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Benjaminas Kiburys (g. 1931 m. balandžio 9 d. Kalniškyje, Papilio valsčius) – Lietuvos agronomas, poetas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19481950 m. mokėsi Joniškėlio žemės ūkio technikume. 1957 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, 1959 m. K. Timiriazevo žemės ūkio akademiją Maskvoje. 1995 m. habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

19501959 m. dirbo Kavoliškio, Radviliškio ir Anykščių mašinų ir traktorių stotyse, Veprių ir Ukmergės žemės ūkio mechanizacijos mokyklose. 19591982 m. ir 19891992 m. Vilniaus pedagoginiame institute dėstė žemės ūkio mechanizaciją ir žemės ūkio darbų mokymo metodiką, nuo 1970 m. docentas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė žemės dirbimo mašinų neigiamą poveikį kalvų dirvožemiui, mech. eroziją. 1997 m. Toronte skaitė 5 pranešimus I tarptautiniame mechaninės erozijos simpoziume. Paskelbė apie 110 mokslinių straipsnių. Parengė du vadovėlius vidurinėms mokykloms, išleido eilėraščių rinkinių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Landšafto ekologija ir estetika, su kitais, 1975 m., rusų k.
  • Dirvožemio mechaninė erozija, 1989 m.
  • Mokymo bandymų sklypai ir jų projektavimas, 1991 m.
  • Lietuvos dirvožemiai, su kitais, 2001 m.
  • Poezijos rinktinė, Vilnius, Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007 m. ISBN 978-9955-20-205-9

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benjaminas Kiburys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 23 psl.