Alain Berset

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alenas Bersė
pranc. Alain Berset
Oficialus portretas, 2023 m.
Gimė 1972 m. balandžio 9 d. (52 metai)
Fribūras, Šveicarija Šveicarija
Sutuoktinis (-ė) Muriel Zeender
Vaikai 3
Šveicarijos konfederacijos prezidentas
Ėjo pareigas 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d.
Ankstesnis Doris Loithard
Vėlesnis Ulis Maureris
Ėjo pareigas 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.
Ankstesnis Iniacijus Kasisas
Vėlesnis Viola Amerd
Partija Šveicarijos socialdemokratų partija
Išsilavinimas Nešatelio universitetas (bakalauro, magistro ir daktaro laipsniai)

Alenas Bersė (pranc. Alain Berset, g. 1972 m. balandžio 9 d.) – šveicarų politikas, buvęs Šveicarijos Federalinės Tarybos narys (2012–2023 m.). Socialdemokratų partijos narys, eidamas pareigas vadovavo Federaliniam vidaus reikalų departamentui. A. Bersė 2018 ir 2023 m. ėjo Šveicarijos Konfederacijos prezidento pareigas.

Būdamas 45 metų, jis tapo jauniausiu prezidentu nuo Marcelio Pilė-Gola laikų (1934 m.).[1] Prieš išrinkimą į Federalinę Tarybą 2011 m., jis buvo Kantonų tarybos narys (Fribūro kantono atstovas, 2003–2011 m.), o 2008–2009 m. ėjo Kantonų tarybos prezidento pareigas. A. Bersė kalba prancūziškai, vokiškai, itališkai, retoromaniškai ir angliškai.[2][3]

2023 m. birželio 21 d. spaudos konferencijoje jis paskelbė, kad 2023 m. gruodžio 13 d. vyksiančiuose rinkimuose nekandidatuos į Federalinės Tarybos narius.[4] 2023 m. gruodžio 31 d. jis paliko pareigas,[5] o Federalinėje Taryboje jį pakeitė Beatas Jansas.[6]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimęs 1972 m. balandžio 9 d. Fribūre, mokytojo ir knygų pardavėjos sūnus,[7] A. Bersė studijavo politikos mokslus ir ekonomiką Nešatelio universitete, kur 1996 m. įgijo politikos mokslų magistro laipsnį, o 2005 m. – ekonomikos mokslų daktaro laipsnį, apsigynęs disertaciją apie tarptautinės migracijos įtaką vietos darbo sąlygoms.[8]

A. Bersė yra vedęs Miuriel Zender Bersė ir yra trijų vaikų tėvas. Šeima gyvena netoli Fribūro esančiame Belfo kaime.[9]

Karjeros pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1996 m. iki 2000 m. A. Bersė dirbo dėstytojo asistentu ir tyrėju Nešatelio universiteto Regioninės ekonomikos institute, o po to metams persikėlė į Hamburgo ekonominių tyrimų institutą. 2000 m. jis buvo Fribūro kantono Steigiamosios asamblėjos nariu ir iki 2004 m. buvo šios asamblėjos socialdemokratų frakcijos pirmininkas. 2001–2003 m. jis taip pat buvo Belfo bendruomenės parlamento narys. 2002 m. jis tapo Nešatelio kantono Ekonomikos departamento strateginiu konsultantu.[10]

Kantonų tarybos narys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003 m. jis buvo išrinktas į Šveicarijos kantonų tarybą, kaip Fribūro kantono atstovas bei kaip socialdemokratų partijos narys ir tapo jauniausiu Kantonų tarybos nariu,[11] o 2005 m. gruodį – partijos parlamentinės frakcijos viceprezidentu. Jis taip pat buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinės asamblėjos narys. Po perrinkimo 2007 m. jis buvo išrinktas Kantonų tarybos viceprezidentu 2007–2008 m., o 2008–2009 m. ėjo šios institucijos prezidento pareigas.[10]

Federalinės Tarybos narys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. Šveicarijos Federalinė Taryba
2018 m. A. Bersė su tuometine Jungtinės Karalystės ministre pirmininke Tereza Mei Davose

2011 m. gruodžio 14 d. jis buvo išrinktas į Šveicarijos Federalinę Tarybą, septynių narių Šveicarijos federalinę vyriausybę, surinkęs 126 balsus iš 245. Jis buvo vienas iš dviejų socialdemokratų partijos kandidatų (kartu su Pjeru-Ivu Mailardu), oficialiai pasiūlytų į Federalinio užsienio reikalų departamento vadovės Mišlin Kalmi-Re, paskelbusios apie atsistatydinimą iš Federalinės Tarybos, vietą.[12] A. Bersė tapo Federalinio vidaus reikalų departamento vadovu, o jo buvęs vadovas Didjė Burkhalteris – Federalinio užsienio reikalų departamento vadovu.[13]

2017 m. sausio 1 d. A. Bersė tapo Federalinės Tarybos viceprezidentu, Tarybai vadovaujant prezidentei Doris Loithard, kurią jis pakeitė 2018 m. sausio 1 d. 2018 m. gruodžio 31 d. jis paliko prezidento postą. Jį pakeitė Ulis Maureris.

Per COVID-19 pandemiją Šveicarijoje, būdamas Federalinio vidaus reikalų departamento vadovu, jis buvo vienas svarbiausių vyriausybės atsako į krizę veikėjų. Po interviu su A. Bersė, Šveicarijos transliuotojas „Schweizer Radio und Fernsehen“ (SRF) rašė: „Pirmosios bangos metu buvo akimirkų, kai jis nebežinojo, diena ar naktis, darbo diena ar savaitgalis. Jis sakė, kad niekada anksčiau nieko panašaus nebuvo patyręs.“[14]

2022 m. sausio 1 d. A. Berset vėl tapo Federalinės Tarybos viceprezidentu, vadovaujant prezidentui Iniacijui Kasisui. 2022 m. gruodžio 7 d. jis buvo išrinktas prezidentu, o 2023 m. sausio 1 d. pakeitė I. Kasisą.[15]

Šantažo byla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. lapkričio 21 d. savaitraštis „Die Weltwoche“ pranešė, kad buvusio Ciuricho liaudies partijos nacionalinio tarybos nario Kristofo Miorgelio pareiškimu, ankstesniais metais A. Bersė tapo bandymo šantažuoti auka. Moteris, nuteista baudžiamojoje byloje, tariamai bandė iš jo išvilioti 100 000 Šveicarijos frankų, grasindama paviešinti jų nuotraukas ir asmenines žinutes.[16] Politinis pasaulis ėmėsi šios bylos;[17] Konfederacijos viešosios ministerijos priežiūros institucija (MPC) pradėjo tyrimą, kad ištirtų, ar Tarybos narys, nagrinėdamas savo skundą, nesinaudojo privilegijomis.[18]

2021 m. rugsėjį, kai buvo ginčijama Federalinės Tarybos vykdoma sveikatos politika, skirta įveikti COVID-19 pandemiją, ir kritikuojamas Alenas Bersė, byla vėl atsigavo: kilo ginčas dėl reprezentacinės transporto priemonės naudojimo per pabėgimą su moterimi, dėl valstybės bendradarbių pasitelkimo bandymui šantažuoti, visų pirma siunčiant Federalinės teisminės policijos TIGRIS operatyvinę grupę į suinteresuoto asmens namus.[19][20][21][22]

2022 m. birželio 14 d. parlamentinis tyrimas dėl įtariamo piktnaudžiavimo valstybės ištekliais A. Bersė išteisino.[23]

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Bersė yra kelių knygų ir apie 30 straipsnių apie ekonominį vystymąsi, migraciją ir regioninę plėtrą autorius.[24]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Jaberg, Samuel; Kamel, Dhif (2018-01-01). „Youngest Swiss President in 84 Years Takes Office“. Swissinfo. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  2. ↑ World Economic Forum (2018-01-26), Press Conference with Swiss President Alain Berset after meeting with US President Donald Trump, "The Swiss President will make his statement in German and French but can take questions in English as well." 
  3. ↑ „Alain Berset elected Swiss president for 2018“. The Local (anglų). 2017-12-07. Nuoroda tikrinta 2023-01-25. „"It is a great honour and a great responsibility," Berset told parliament after the vote, delivering his message in all four of Switzerland's official languages (German, French, Italian and Romansh).“
  4. ↑ „Alain Berset kündigt seinen Rücktritt auf Ende Jahr an“. Neue Zürcher Zeitung. 2023-06-21. Nuoroda tikrinta 2024-01-12.
  5. ↑ „Swiss President Alain Berset to step down at end of the year“. Reuters. 2023-06-21. Nuoroda tikrinta 2024-01-12.
  6. ↑ „Beat Jans ist neuer SP-Bundesrat und Nachfolger von Alain Berset“. SWI swissinfo.ch (vokiečių). 2023-12-13. Nuoroda tikrinta 2024-01-12.
  7. ↑ Hannes Britschgi (2011-012-18). „Glücklich ist nur, wer im Jetzt lebt“. Sonntagsblick (vokiečių). Suarchyvuotas originalas 2012-08-21. Nuoroda tikrinta 2023-01-25. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  8. ↑ Alain Berset (2005). Transformation des systèmes locaux d'emploi et compétitivité des régions: le rôle des migrations internationales. Thèse de doctorat (prancūzų). Editions Universitaires.
  9. ↑ Claudia Blumer (2011-12-15). „Frau Bundesrat“. Tages-Anzeiger (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  10. ↑ 10,0 10,1 „Alain Berset. Head of the Federal Department of Home Affairs“. Federal Department of Home Affairs FDHA. Suarchyvuotas originalas 2012-02-17. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  11. ↑ „Alain Berset: Vielleicht diesmal ganz vorne“. SR DRS (vokiečių). Suarchyvuotas originalas 2012-06-03. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  12. ↑ „Gesamterneuerungswahl des Bundesrates vom 14. Dezember 2011“ (vokiečių). Die Bundesversammlung - Das Schweizer Parlament. Suarchyvuotas originalas 2011-12-03. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  13. ↑ „Burkhalter wird Aussen-, Berset Innenminister“. Tages-Anzeiger (vokiečių). 2011-12-16. Suarchyvuotas originalas 2012-01-18. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  14. ↑ „'We were too lax' admits Swiss interior minister on Covid-19“. Swiss Info (anglų). 2020-12-26. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  15. ↑ Binnur Donmez, Beyza (2022-12-10). „Alain Berset to assume Swiss presidency in 2023“. www.aa.com.tr. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  16. ↑ „A woman tried to extort 100,000 francs from Alain Berset“. Le Matin (prancūzų). 2020-11-21. ISSN 1018-3736. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  17. ↑ „State secrets, secrets of alcove“. Le Temps (prancūzų). 2020-11-23. ISSN 1423-3967. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  18. ↑ „Investigation into the MPC after the blackmail attempt against Alain Berset“. rts.ch (prancūzų). 2020-11-23. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  19. ↑ Lea Hartmann, Daniella (2021-09-19). „The Berset limousine ride caused a sensation“. Blick (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  20. ↑ „Extramarital affair - Alain Berset would have used a limousine of function“. Tribune de Genève (prancūzų). 2021-09-19. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  21. ↑ „Alain Berset in a media turmoil policy“. rts.ch (prancūzų). 2021-09-19. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.
  22. ↑ Daloz (adaptation), Lea Hartmann, Pascal Tischhauser, Jocelyn (2021-09-17). „Le MPC veut un enquêteur spécial dans le chantage contre Alain Berset“. Blick.{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  23. ↑ „Parliament probe clears Swiss minister in blackmail affair“. Swissinfo. 2022-06-14.
  24. ↑ „Alain Berset, Speaker of the Council of States 2008/2009 (SP, FR)“. The Federal Assembly - The Swiss Parliament. Suarchyvuotas originalas 2013-08-15. Nuoroda tikrinta 2023-01-25.


Vikiteka: Alain Berset – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Politinis postas
Prieš tai:
Kristofelis Brendlis 		Kantonų tarybos prezidentas
2008–2009 		Po to:
Erika Forster-Vanini
Prieš tai:
Mišlin Kalmi-Re 		Šveicarijos Federalinės Tarybos narys
2012–2023 		Po to:
Beatas Jansas
Prieš tai:
Didjė Burkhalteris 		Šveicarijos federalinio vidaus reikalų departamento vadovas
2012–2023 		Po to:
Elizabet Bom-Šnaider
Prieš tai:
Doris Loithard 		Šveicarijos viceprezidentas
2017 		Po to:
Ulis Maureris
Šveicarijos prezidentas
2018
Prieš tai:
Iniacijus Kasisas 		Šveicarijos viceprezidentas
2022 		Po to:
Viola Amerd
Šveicarijos prezidentas
2023
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Alain_Berset&oldid=7149765"