Janis Ezerinis

Janis Ezerinis; latv. Jānis Ezeriņš
Gimė	1891 m. balandžio 9 d.; Beiriai
Mirė	1924 m. gruodžio 24 d. (33 metai); Ryga
Veikla	latvių rašytojas

Janis Ezerinis (latv. Jānis Ezeriņš, 1891 m. balandžio 9 d. Beiriai, dab. Maduonos savivaldybė – 1924 m. gruodžio 24 d. Ryga) – latvių rašytojas, žurnalistas.

Biografija

1910 m. baigė Valmieros mokytojų seminariją. Iki 1914 m. mokytojas, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas, bet dėl ligos atleistas, nuo tuberkuliozės gydėsi Abchazijoje. 1919–1922 m. laikraščio „Brīvā Zeme“ literatūrinės dalies vedėjas.^[1]

Kūryba

Novelėse žmogaus būtis vaizduojama kaip vyksmas, kurį lemia meilės ir mirties išgyvenimai. Novelėms būdingas veiksmo dinamiškumas, tragizmo ir komizmo derinimas, ironija. Eilėraščiuose spalvingi vaizdai, pakili nuotaika kaitoma su pesimistiniais išgyvenimais.^[2]

Bibliografija

Dainius ir velnias (Dziesminieks un velns), Leta, 1920 m.,
Fantastinė novelė ir kitos (Fantastiska novele un citas), Valters un Rapa, 1922 m.,
Šviesi galva (Apstarotā galva), Leta, 1922 m.,
Ryla (Leijerkaste), 2 d., Leta, 1923–1925 m.
Grožybės (Krāšņatas), eilės, 1925 m.

Šaltiniai

↑ Jānis Ezeriņš (1891 - 1924) BIOGRĀFIJA^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Silvestras Gaižiūnas. Janis Ezerinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 725 psl.

[1] Jānis Ezeriņš (1891 - 1924) BIOGRĀFIJA^{[neveikianti nuoroda]}

[2] Silvestras Gaižiūnas. Janis Ezerinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 725 psl.

[1]

[2]