Plaskų valsčius
| Plaskų valsčius lenk. gmina Płaska | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Augustavo apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Plaskai | ||||||
| Gyventojų | 2 526 | ||||||
| Plotas | 373,19 km² | ||||||
| Tankumas | 7 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2001062 | ||||||
| Pašto kodas | PL 16-307 | ||||||
| Tel. kodas | 87 | ||||||
| Tinklalapis | www.plaska.pl/aktualnosci.html | ||||||
Plaskų valsčius (lenk. gmina Płaska) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje. Centras – Plaskai. Ribojasi su Augustavo, Gibų, Liepinės, Naujinės ir Štabino valsčiais bei su Augustavo miestu ir Gudija. Valsčius priklauso Mikašuvkos Šv. Marijos Magdalenos parapijai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Dalis valsčiaus kaimų priklausė 1919–1954 m. egzistavusiam Ščebros Olšankos valsčiui. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 373,19 km², iš kurių:
- ariama žemė: 10 %
- miškai: 82 %
- vandens telkiniai: 8 %
Valsčius sudaro 22,50 % Augustavo apskrities.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 metais surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 2526 | 100 % | 1195 | 47,31 % | 1331 | 52,69 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
6,77 | 3,20 | 3,57 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1523,43 zlotai.[3]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalni Lasas, Gorčica, Gruškos, Hanusas, Jalovi Rugas, Jazai, Kelminas, Kopanica, Ksenži Mostekas, Kudrinkiai, Lipinai, Lubinovas, Macharcė, Mali Borekas, Mikašuvka, Molovistė, Mulai, Osenikai, Ostrinskiai, Perkučas, Plaskai, Podmacharcė, Pževiežas, Rigolis, Rubcovas, Rudauka, Sausupė, Serski Lasas, Sirvas, Stželcovizna, Tartakas ir Tži Kopcė.
Valsčiaus gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didelė dalis valsčiaus teritorijos yra Augustavo girioje ir Plaskų girininkijoje. Valsčiuje yra Kurianskių Bagno, Malų Boreko, Perkučo ir Starožino draustiniai. Valsčiuje teka Juodosios Ančios ir Dumblės upės.
Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dumbliai (0,78 km²);
- Mikaševas (1,28 km²);
- Panievas;
- Sirvas (4,385-4,603 km²);
- Studzieničnė (2,501 km²).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||
