Karibai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Karibai-orn.png
Karibų istorija
Aravakai, Karibai
Ispanijos Vakarų Indijos
Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija
Kitų šalių Vakarų Indijos:
Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana
Dabartiniai politiniai junginiai:
CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos

Karibai – Pietų Amerikos tautų grupė, gyvenanti Venesueloje, Kolumbijoje, Brazilijoje, Peru, Gajanoje, Suriname; daugiausiai tarp Orinoko, Negro, Amazonės upių ir Atlanto vandenyno.

XX a. pabaigoje iš viso gyveno apie 100 000–150 000 karibų, apie 200 000 kalba karibų kalbomis.

Išskiriamos neišnykusios tautos:

Tradiciniai verslai – lydiminė žemdirbystė (manijokų auginimas), žvejyba su nuodais. Paplitęs dailusis pynimas, dirbinių iš stiklo karoliukų, skobtinių burinių valčių gamyba, medžio raižyba. Būdinga matrilinijinė giminystė, matrilokalinės gyvenvietės. Paplitę tradiciniai tikėjimai, šamanizmas. Tarp kai kurių genčių buvo paplitęs kanibalizmas (žodis „kanibalas“ kilo iš karibų žodžio karibna, reiškiančio asmenį).

Spėjama, kad karibų plitimas prasidėjo Gajanoje 3 tūkstantmetyje pr. m. e. XIV–XVII a. karibai ėmė keltis į Mažuosius Antilus, kur asimiliavo vietinius gyventojus aravakus, bet perėmė jų kalbą.