Pereiti prie turinio

Terksas ir Kaikosas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Terkso ir Kaikoso salos)
Terksas ir Kaikosas
angl. Turks and Caicos Islands
Terkso ir Kaikoso vėliava Terkso ir Kaikoso herbas
Vėliava Herbas

Terksas ir Kaikosas žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Kobern Taunas
Didžiausias miestas Providensjalas
Valstybės vadovai
 • Karalius
 • Gubernatorius
 • Premjeras
 
Karolis III
Gordon Wetherell
Michael Misick
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
417 km2 (199)
-
Gyventojų
 • 2021
 • Tankis
 
46131 (217)
52 žm./km2 (-)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
-
- mlrd. $ (-)
- $ (-)
Valiuta JAV doleris
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC-5
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
-
-
Interneto kodas .tc
Šalies tel. kodas +1649

Terksas ir Kaikosas (angl. Turks and Caicos) – Jungtinės Karalystės valda Karibuose Tai dvi salų, kurios nuo dugno iki paviršiaus kyla daugiau kaip 2000 m, grupės Atlanto vandenyne; Bahamų grandinės tąsa. Plotas – 166 km²; 46 tūkst. gyventojų (2021).[1] Apgyvendintos 6 salos. Administracinis centras – Kobern Taunas (Cockburn Town), esantis Grand Terko (Grand Turk) saloje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terkso ir Kaikoso žemėlapis
Terkso ir Kaikoso žemėlapis

Terksą ir Kaikosą sudaro 8 didelės ir per 30 mažų, paprastai negyvenamų, salų. Salų grupes skiria 35 km pločio ir daugiau kaip 2200 m gylio įduba, vadinama Terkso salų sąsiauriu. Beveik visa žemė – akmenuoti smėlynai, apaugę krūmokšniais ir kaktusais. Terkso salos pavadintos vietos kaktuso vardu. Klimatas šiltas ir vienodas, temperatūra kiaurus metus svyruoja tarp 24 °C ir 32 °C. Vidutinis kritulių kiekis per metus – nuo 540 mm iki 720 mm, geriamo vandens trūksta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europiečiai salas atrado 1512 m. (Ponce de León). Nuo 1848 m. buvo kaip Jamaikos kolonijos dalis, nuo 1962 m. – atskira Jungtinės Karalystės kolonija.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taupiai naudojant sukauptas vandens atsargas ir drėkinant laukus, auginamos pupelės, kukurūzai ir citrusai. 1678 m. druskos pirkliai iš Bermudų pradėjo kirsti krūmokšnius, kad būtų vietos garinti druskai, kurią jie vėliau išgabendavo laivais. Druskos gavyba buvo svarbiausia pramonės šaka iki XX a. 7 dešimtmečio, bet šiandien pagrindinės pajamos gaunamos iš turizmo, žvejybos ir finansinių paslaugų. Pagrindinė eksporto prekė – omarai ir jūros kriauklės. Salose gerai išvystytas turizmas ir ofšorinė bankininkystė. Juodoji rinka verčiasi nelegaliu narkotikų pergabenimu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 2021 indicators. Gov.tc (tikrinta 2023-11-09).