Sen Martenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sen Martenas
Saint-Martin
Sen Marteno vėliava Sen Marteno herbas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC-4)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Administracinis centras Marigo
Oficialios kalbos prancūzų
Prezidentas Emmanuel Macron
Regioninės savivaldybės prezidentas Daniel Gibbs
Gyventojų (2011 m.) 36 286
Plotas 53,2 km²
Tankumas (2011 m.) 682 žm./km²
Tel. kodas +590
Tinklalapis [1]
Vikiteka Sen MartenasVikiteka
Šv. Martyno sala
Rytinis paplūdimys

Sen Martenas (pranc. Saint-Martin), Sen Marteno bendrija (Collectivité de Saint-Martin) – Prancūzijos užjūrio bendrija, esanti Šv. Martyno salos šiaurinėje dalyje, Mažųjų Antilų salyne, Karibų jūroje, Atlanto vandenyne. Iki 2007 m. komunos teisėmis kartu su Šv. Bartolomėjaus komuna priklausė Gvadalupos užjūrio departamentui, tačiau 2007 m. suteiktas užjūrio bendrijos statusas.

Pietinė salos dalis priklauso Nyderlandams ir turi autonomijos statusą (Sint Martenas).

Administracinis centras yra Marigo (Marigot) miestelyje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiūrėti: Karibų jūros regiono istorija, Prancūzijos Vakarų Indijos

Sala nuo pačios Amerikos kolonizavimo pradžios tapo vienu iš prekybinių centrų, dėl jos nuolat kovojo olandai ir prancūzai, o 16721679 m. ją buvo užėmę anglai. 1689 m. anglai visus prancūzus ištrėmė į Sen Kristoferio salą, jiems buvo leista grįžti tik po Risviko taikos 1697 m. 1750 m. pastatytas Marigo fortas. Anglai buvo užėmę salą 17561763 m., 17811783 m. ir kai vyko Prancūzijos Didžioji revoliucija. Jie buvo okupavę salas ir 18101815 m., kai Napoleonas buvo užsiėmęs karais Europoje.

1839 m. sudaryta Prancūzijos ir Nyderlandų sutartis dėl salų ir veiklos jų teritorijose pasidalijimo.

1963 m. sala gavo subprefektūros teises. 1965 m. – turizmo industrijos salose pradžia. 1972 m. atidarytas Grand Kaso oro uostas, kuriame 1981 m. nusileido pirmasis viršgarsinis keleivinis lėktuvas Concord.

1989 m. gruodžio 16 d. saloje susitiko Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas ir JAV prezidentas Džordžas H. Bušas (vyresnysis).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sala Angilijos sąsiauriu atskirta nuo šiaurėje esančios Angilijos.

Sen Marteno vidurinė dalis kalvota. Aukščiausia vieta – Paradiso kalnas (Pic Paradis, 414 m). Pietvakariuose yra Simpsono lagūna. Aplink yra keletas smulkių salelių (iš jų didžiausia – Tintamatė). Salos Kanonierių ragas yra labiausiai į vakarus nutolęs Europos Sąjungos taškas.

Klimatas tropinis. Temperatūra laikosi tarp 24–30 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis – 1000 mm. Pasitaiko uraganų.

Pagrindinės gyvenvietės – Marigo, Gran Kasas.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausia ūkio šaka – turizmas (85 % dirbančiųjų). Dėl ribotų galimybių žemės ūkiui ir žvejybai, dauguma maisto produktų įvežama.

Sen Marteną aptarnauja Princesės Julianos tarptautinis oro uostas, esantis olandų Sint Martene. Taip pat yra vietinis L'Esperansos oro uostas. Iš Marigo veikia keltas į Angiliją.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugumą gyventojų sudaro mišrios kilmės žmonės (mulatai, metisai) bei juodaodžiai, yra baltųjų (daugiausia prancūzai), indų.

Oficiali kalba – prancūzų. Taip pat kalbama kreolinėmis šnektomis (Antilų prancūzų, papiamiento), angliškai, olandiškai, ispaniškai.

Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai. Yra protestantų, Jehovos liudytojų, hinduistų.

Demografinė plėtra
1962 1968 1975 1982 1990 1999 2002
4 001 4 992 5 550 8 072 28 518 29 078 31 397

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]