Vencavai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vencavai
Vencavai, kryžkelė.JPG
Kryžkelė
Vencavai
Vencavai
Koordinatės 55°41′49″š. pl. 25°57′58″r. ilg. / 55.697°š. pl. 25.966°r. ilg. / 55.697; 25.966 (Vencavai)Koordinatės: 55°41′49″š. pl. 25°57′58″r. ilg. / 55.697°š. pl. 25.966°r. ilg. / 55.697; 25.966 (Vencavai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Dusetų seniūnija
Gyventojų (2021) 25
Commons-logo.svg Vikiteka Vencavai
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vencavaĩ
Kilmininkas: Vencavų̃
Naudininkas: Vencaváms
Galininkas: Veñcavus
Įnagininkas: Vencavaĩs
Vietininkas: Vencavuosè

Vencavai – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, prie kelių  179  DusetosDegučiaiDūkštas  ir  5305  ZarasaiMukuliaiVencavaiAntalieptė  kryžkelės, Vencavo ežero pietiniame krante. Ant kalvos stovi aukštas medinis vėjo malūnas (architektūros paminklas; būdingas XX a. 1-osios pusės kepurinio tipo vėjo malūnas, ketursparnis). Yra buvusio Vencavų dvaro liekanos. Poilsiavietė.

Kryžius Vencavuose

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės pradžia – Vencavų dvaras, garsėjęs žiauriais šeimininkais. Nuo 1600 m. Vencavų savininkai buvo Švykovskiai, Saltonai, Bychovcai, nuo 1781 m. – grafas Juozapas Bžežinskis, nuo 1823 m. grafas Kristupas Vereščinskis, nuo 1845 m. – bajorai Kržyvecai.

1611 metais čia jau minima evangelikų-reformatų bažnyčia, kuri uždaryta 1696 metais.

1744 metais Vencavuose pradėjo veikti katalikų bažnyčia, tuo metu tai buvo nemažas miestelis, kuriame veikė keletas parduotuvių, kelios smuklės, degtinės varykla, malūnas ir turgus.

1926 m. kovo men. dvaro centrą su 42 ha. iš varžytinių nupirko Utenos apskrities pradžios mokyklų inspektorius Antanas Namikas (1887–1980), kurį sovietinė valdžia 1951 m. ištrėmė į Sibirą. Iš dvaro buvo išaugęs miestelis, kuris iki XIX a. turėjo turgų, čia buvo katalikų bažnyčia ir kalvinų kirkė.

1922–2000 m. Vencavuose veikė pradinė mokykla.[2]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas hidronominės kilmės, nuo Vencavo ežero vardo.

Steponas Kolupaila kildino kaimo vardą nuo romėnų deivės Veneros lotyniško vardo – Venus. Iki XX a. pradžios kaimas suslavintai buvo vadinamas Venusov.

Malūnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vencavų vėjo malūnas.

Vencavų malūnas pastatytas 1937 m. (meistras A. Žeimys) Antano Namiko užsakymu. Tai trijų aukštų aštuonkampio plano vertikaliai siaurėjantis medinis pastatas, kurio fasadus skaido maži statūs langeliai. Erdviausias yra pirmasis aukštas, kiti laipsniškai mažėja, o viršuje pasibaigia šiek tiek laužyto profilio „kepure“, kuri uždengia sukimosi ratą su įrenginiais, o virš jos įtaisyta metalinė vėtrungė su kiaurai išpjaustyta statybos data.

Malūnas veikė iki 1956 metų, vėliau sunyko sparnai, išmontuoti įrengimai ir stovėjo jis niūrus ir apleistas. Dabar malūnas yra sutvarkytas, įtaisyti nauji dideli sparnai, 1-2 aukštuose įrengti poilsio kambariai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1987 m.[8]
23 34 24 22 36 18
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
30 23 15 25 - -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Vytautas Indrašius. „Antalieptės kraštas“, dalis III, 2010, psl.403-415.
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. VencavaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 709 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Vencavai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 481
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png DUSETOS – 10 km IMBRADAS - 28 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Antalieptė Degučiai – 7 km