Pereiti prie turinio

Švenčionių apskritis (1843–1915)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Švenčionių apskritis (1843–1915)
Свенцянский уезд

1843 – 1915
 

Apskritis Vilniaus gubernijoje
Administracinis centras Švenčionys
Valsčiai 21 (1913)
1843-1915 Vilniaus gubernija
Gyventojų 172 231 (1897), 223 300 (1914)
Plotas 5 237 km² (1897)

Švenčionių apskritis (rus. Свенцянский уезд) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos šiaurės rytuose ir gretimose Baltarusijos teritorijose, egzistavęs 1842–1915 m. Centras – Švenčionys. Apskritis užėmė teritorijas, kur dabar yra Švenčionių rajonas Lietuvoje, taip pat Pastovių rajonas Baltarusijoje.

Atsirado 1843 m. performavus Užnerio apskritį. Iki 1915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai.

1897 m. apskrityje gyveno 172,2 tūkst. gyventojų, iš kurių 47,5 % buvo baltarusiai; 33,8 % - lietuviai, 7,1 % - žydai; 6,0 % - lenkai; 5,4 % - rusai. Švenčionių mieste gyveno 6025 žmonių[1].

19151918 m. per apskritį ėjo fronto linija, tad apskritis buvo panaikinta. 1918 m. atkurta Lenkijos sudėtyje kaip Švenčionių apskritis.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1897 5237 172 231
1914 5237 223 300

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1913 m. apskrityje buvo 21 valsčius:[2]

  1. Демоскоп Weekly — Приложение. Справочник статистических показателей
  2. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 112 (PDF 12 psl.)