Kabilninko valsčius
54°56′š. pl. 26°41′r. ilg. / 54.93°š. pl. 26.69°r. ilg.
| Kabilninko valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – XX a. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kabilninkas |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Švenčionių apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Vidurinė Lietuva (1920–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Švenčionių apskritis (1919–1925) Pastovių apskritis (1926–1939) |
Kabilninko valsčius (rus. Кобыльникская волость, lenk. gmina Kobylnik) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Kabilninkas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] 1927 m. balandžio 1 d. prijungtas Užunarotės valsčius, dalis Jasevos valsčiaus, dalis Mankonių valsčiaus ir dalis Medilo valsčiaus, o dalis Kabilninko valsčiaus prijungta prie Pastovių valsčiaus ir Medilo valsčiaus.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 2702 | 312 kiemų [3] | 69 | ||
| 1874 m. | 2985 | 318 kiemų [4] | 4 seniūnijos | 63 | |
| 1880 m. | 3498 | 315 kiemų [5] | 4 seniūnijos | 68 | |
| 1885 m. | 3520 | 315 kiemų [6] | 4 seniūnijos | 68 | |
| 1890 m. | 5120 | 315 kiemų [7] | 4 seniūnijos | 68 | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] |
|---|---|---|
| Kabilninkas | Кобыльникское | Kobylnik |
| Kameikos | Хомейковское | Chomejki |
| Svierionys | Свиранское | Świrany |
| Verenkos | Веренковское | Wierenki |
| Iš viso: | 4 seniūnijos | 4 seniūnijos |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
- ↑ Dz.U. 1927 nr 13 poz. 102
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 291 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 328 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 328 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 506 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 414 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 516–517 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 247–249 psl.
- ↑ Kobylnik. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 219 psl. (lenk.)