Tverečiaus valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tverečiaus valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Tverečius,
Popovka (186?–1915)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Švenčionių apskritis (186?–1915)
Vidurinė Lietuva Vidurinė Lietuva
Švenčionių apskritis (1920–1922)
Lenkija Lenkija
Vilniaus vaivadija Švenčionių apskritis (1923–1939)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Baltarusijos TSR 1939–1940
Lietuva Lietuva
Vilniaus kraštas Švenčionių apskritis (1940–1941)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Švenčionių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Švenčionių apskritis (1944–1950)

Tverečiaus valsčius (rus. Тверечская волость, lenk. gmina Twerecz) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Tverečius (carmečiu – Popovka).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas XIX a. viduryje. 1929 m. balandžio 11 d. prijungta dalis Adutiškio valsčiaus ir dalis Mielagėnų valsčiaus.[1] 1939 m. spalį valsčius perduotas Baltarusijos TSR,[2] 1940 m. rugpjūtį – Lietuvos TSR (oficialiai nuo 1941 m. vasario 17 d.). Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ignalinos rajonui (12 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 4081 423 kiemai [3] 80
1874 m. 4236 571 kiemas [4] 4 seniūnijos 83
1880 m. 5789 880 kiemų [5] 4 seniūnijos 83
1885 m. 5910 882 kiemai [6] 4 seniūnijos 83
1949-01-01
(išsamiau)
196 12 apylinkių [7]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] Apylinkė, 1949 m.[12]
Bobėnai - - Bobėnų apylinkė
Didžiasalis - - Didžiasalio apylinkė
Dietkauščizna - - Dietkauščiznos apylinkė
Dysna Дисненское Dzisna -
Erzvėtas Орветское Orwieta Erzvėto apylinkė
Guntauninkai Гонтовникское Gontowniki Guntauninkų apylinkė
Kukutėliai - - Kukutėlių apylinkė
Pivorai - - Pivorų apylinkė
Pupiena - - Pupienos apylinkė
Sekonys - - Sekonių apylinkė
Šakeliškė - - Šakeliškės apylinkė
Tverečius Тверечское Twerecz Tverečiaus apylinkė
Vosiūnai - - Vosiūnų apylinkė
Iš viso: 4 seniūnijos 4 seniūnijos 12 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1863 Pošiūnai Mykolas Gylys, knygnešys 1937
1924 Dvarykščius Melonija Kiauleikienė, gydytoja
1926 Gudapievis Albinas Gulbinskas, ekonomistas 1994
1938 Bobėnai Antanas Bagdonavičius, irkluotojas
1941 Pečiurkos Algirdas Čepulėnas, slidininkas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dz.U. 1929 nr 22 poz. 223
  2. Tverečius. Miestai.net (tikrinta 2022-08-21).
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 289 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 291 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 328 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 327 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 142
  8. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 414 psl.
  9. Памятная книжка Виленской губернiи на 527 годъ. // PDF {{{2}}} psl.
  10. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 256–258 psl.
  11. Twerecz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 684 psl. (lenk.)
  12. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 149