Lietuvos estradinė muzika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Lietuvos estradinė muzika – lengvosios muzikos atšaka, susiformavusi XX a. pradžioje, sekant vakarų valstybių restoranų, kavinių, kabaretų muzikinių programų mada.


Ištakos – tarpukario Lietuva ir stalinizmo laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Tarpukario Lietuvoje žinomiausiais jos atlikėjais buvo Kauno kavinių maestro Danielius Dolskis bei iš jo žvaigždės laurus perėmęs Antanas Šabaniauskas. Be jų dar dainuodavo Sipavičius, Orantas, Dambrauskaitė, Dvarionas, Graužinis. Estradinė muzika plito plokštelių gramofonams ir patefonams įrašais bei per radiofono transliacijas. Antrojo pasaulinio karo metais dainavimu fronte Raudonos armijos kariams pagarsėjęs Romanas Marijošius, muzikinį išsilavinimą įgijęs Kaune 1934 m., ilgą laiką sovietmečiu buvo žinomiausiu lengvosios muzikos atlikėju.

Naujoji „atšilimo laikotarpio“ banga[taisyti | redaguoti kodą]

Naują postūmį estradinei muzikai davė Lietuvos televizijos susikūrimas bei vakarų muzikos kūryba ir sklaida radijo stočių pagalba bei vinilo plokštelėmis ir magnetofono juostų įrašais, o taip pat ir permainos TSRS politinėje sistemoje – komunistų partijos vado N.Chruščiovo atšilimo ir glaudesnių ryšių su vakarais užmezgimo laikmetis. Vakarų valstybėse populiarių vokalinių instrumentinių ansamblių – grupių mada pasiekė ir Lietuvą. Tuometinės valdžios kontroliuojamoje Filharmonijoje susikūrė Lietuvos estradinis orkestras, iš kurio 1966 m. išsirituliavo ansamblis „Estradinės melodijos“, pritraukęs geriausius solistus. Jai konkurenciją sudarė 1972 m. susikūręs ansamblis „Nerija“. 1968 m. pradėtas rengti kasmetinis konkursas „Vilniaus bokštai“, išpopuliarino pirmąją nugalėtoją Janiną Miščiukaitę bei Stasį Povilaitį, brolius Frankonius, Laimį Vilkončių, Eugenijų Ivanauską, Oną Valiukevičiūtę ir daugelį kitų atlikėjų bei kompozitorių. Žinomiausiais estradinės muzikos kūrėjais buvo Benjaminas Gorbulskis, Teisutis Makačinas, Mikas Vaitkevičius, Mindaugas Tamošiūnas, Algimantas Raudonikis, Mikalojus Novikas, Vygandas Telksnys. Jų ir kitų kūrėjų dainas, balades dainuodami mėgiamais atlikėjais tapo Danutė Neimontaitė, Nijolė Ščiukaitė, Ona Valiukevičiūtė, Janina Miščiukaitė, Stasė Laurinaitytė, Svetlana Bagdonaitė, Lilijana Ablėnaitė, Violeta Rakauskaitė, Dalia Kubiliūtė, Viktoras Malinauskas, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Laima Žemaitytė, Aleksas Lemanas, Birutė Petrikytė, Simonas Donskovas, Mikas Suraučius, Rūta Morozovaitė, Birutė Dambrauskaitė, Žiedūnė Meškauskaitė ir kt. Lygiagrečiai, dažniausiai mokymo įstaigose, kūrėsi alternatyvios, jaunimo grupės, kurios sekė „The Beatles“, Lenkijos muzikinių grupių mada ir buvo tam tikra priešinimosi totalinei sistemai apraiška. Jos būdavo kritikuojamos už sekimą vakarietišku būdu ir jo propagavimą. Žymiausios jų „Gintarėliai“, „Aitvarai“, „Kertukai“, „Gėlių vaikai“, „Oktava“, „Žėrutis“, „Hiperbolė“, „Rondo“, „Foje“, „Bix“, „Antis“. Iškilo originalaus braižo atlikėjas bardas Vytautas Kernagis, sukūręs estrados teatro-kabareto trupę. Jo kūrybos maniera išjudino visą estradinės muzikos – dainuojamosios poezijos srovę, kurios žinomiausiais atlikėjais yra Romas Lileikis, Ilona Papečkytė, Domantas Razauskas.

Lietuvos atgimimo ir nepriklausomybės laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Atgimimo laikotarpis iškėlė naują – patriotinių melodijų ir atlikėjų kartą: Rolandą Paulauską („Pabudome ir kelkimės“), Arvydą Vilčinską („Palaimink, Dieve mus – Lietuvos vaikus“), Euriką Masytę („Laisvė“), Marijoną Mikutavičių („Trys milijonai“). Prasidėjo Lietuviško roko šventės, „Roko maršai“ per Lietuvą. Panaši lengvosios muzikos raida vyko ir kitose Baltijos respublikose – Baltijos kelio himnu tapo „Bunda jau Baltija“. Susikūrė ir folklorą bei lengvosios muzikos elementus apjungę grupės „Atalyja“, „Žalvarinis“. Atsirado ir funky stiliaus atlikėjų: grupės „Saulės kliošas“, „Bitės“ ir „Inculto“. Lietuvai perėjus į rinkos ekonomiką, komercializaciją patyrė ir estrados kūrinių rinka, kuriai vystytis neleidžia jos siaurumas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jos atstovai dalyvauja tarptautiniame Eurovizijos konkurse. Pirmasis Lietuvos dalyvis – Ovidijus Vyšniauskas. Geriausias pasirodymas – „LT United“ daina „We are the winners“ užėmė šeštą vietą. Lietuvių estradinei originaliajai muzikai yra būdingas savitas lyriškas stilius, atspindintis nacionalinį charakterį, trankių, greito tempo melodijų vengimas, kuris neretai nėra priimtinas kitų kultūrų atstovams[reikalingas šaltinis].

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]