Lužica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senoji turgaus aikštė, Kotbusas
Neisės krantas (Gerlicas)

Lužica (kitaip: Laužica, Luzatija) – teritorija rytų Vokietijoje, gyvenama sorbų, polabų genčių palikuonių. Lužica skirstama į dvi dalis – Aukštutinė Lužica (sostinė Budyšinas) ir Žemutinė Lužica (sostinė Kotbusas, sorb. Chośebuz). Dalis istorinės Lužicos nuo Antrojo pasaulio karo yra Lenkijoje (miestas Żarów ir apylinkės).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Aukštojoje Lužicoje nuo V amžiaus gyveno milcėnai, žemojoje Lužicoje - lužitėnai. XI amžiuje teritoriją į rytus nuo Elbės užkariavo vokiečiai. Liuksemburgiečiams perėmus Bohemijos karūną, Lužica priklausė Čekijai (nuo 1620 m. Čekijos ribose Austrijai), nuo 1635 m. - Saksonijai ir Prūsijai. Trikampyje tarp miestų Kamjenc, Budyšin ir Wojerecy dar plačiai vartojama aukštųjų sorbų kalba, o žemųjų sorbų kalba, tevartojama dar senesnių žmonių regione Šprėvalde (Spreewald), beveik išnykusi.


Commons-logo.svg Vikiteka: Lužica – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka