Liuksemburgo kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Herzogtum Lëtzebuerg
Liuksemburgo kunigaikštystė
Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystė
Flag of Lorraine.svg
963 – 1790 Flag of France.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Sostinė Liuksemburgas
Kalbos Liuksemburgiečių kalba
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Susikūrė 963
 - Prijungta prie Prancūzijos 1790 m.

Liuksemburgo kunigaikštystė, kitaip Liuksemburgo hercogystė (Liuksemburgiečių tarmė: Herzogtum Lëtzebuerg) – istorinė valstybė dabartiniame Liuksemburge, t.p. rytų Belgijoje (Liuksemburgo provincija), šiaurės Lotaringijoje (Prancūzija) ir vakarų Reino krašte-Pfalce (Vokietija), egzistavusi X–XVIII a. Priklausė Šventajai Romos Imperijai kaip viena iš Septyniolikos Provincijų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybė įkurta 963 m. Aukštutinės Lotaringijos sudėtyje ir iš pradžių vadinta grafyste. Jos žemes iš Triero vyskupijos išpirko pirmasis grafas Zygfidas. Čia senovės romėnų griuvėsių vietoje pastatyta nauja pilis, kuri tapo augančio miesto centru. Iki XII a. čia valdė vietinė (senoji) dinastija. Ją vėliau pakeitė dinastija iš Namuro grafystės, o 1214 m. galutinai įsigalėjo dinastija iš Limburgo grafystės, kuri valdė iki XV a. ir Europoje tapo žinoma kaip Liuksemburgų dinastija.

Valdant pastarajai, grafystė labai sustiprėjo, o jos grafai ilgainiui ėmė valdyti Bohemiją, o vėliau įsitvirtino Šventosios Romos imperijos soste kaip imperatoriai. Liuksemburgo grafai nuo 1354 m. ėmė tituluotis kunigaikščiais. Prie grafystės buvo prijungtos kelios aplinkinės grafystės: Arlonas, Durbui, Larošė, Viandenas, Šini. Taip susiformavo didelė kunigaikštystės teritorija, išsilaikiusi iki XVIII a. pabaigos.

1411 m. mirus Liuksemburgo kunigaikščiui Jobstui, sostą paveldėjo Elžbieta Liuksemburgietė, kuri 1441 m. pardavė kunigaikštystę Burgundų Valua dinastijos atstovui Pilypui. Tačiau 1443 m. prasidėjo įpėdinystės karas, kuomet į sostą pretendavo Bohemijos karalius Vladislovas, Tiuringijos landgrafienė Ana, ir net Kazimiero žmona Elžbieta Habsburgietė. Tik 1467 m. Liuksemburgo soste įsigalėjo Pilypas, ir kunigaikštystė buvo įjungta į Burgundijos Nyderlandus. Taip ji virto viena iš Septyniolikos Provincijų.

Po 1477 m. Nansi mūšio, kurio metu Burgundijos kunigaikštystė atiteko Prancūzijai, Liuksemburge, kaip ir kitose Septyniolikoje provincijų, įsigalėjo Habsburgai. 1512 m. Liuksemburgas priskirtas Šventosios Romos imperijos Burgundijos apskričiai. Po Nyderlandų revoliucijos kunigaikštystė sudarė dalį Pietinių Nyderlandų. 1659 m. valstybė neteko piečiausių savo teritorijų, kurios atiteko Prancūzijai. 1795 m. Pietinius Nyderlandus prijungus prie Prancūzijos, kunigaikštystė panaikinta.

Ji buvo atkurta 1815 m. kaip Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]