Frankonija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vokietijos istorinis regionas:
Franken
Marienberg wuerzburg.jpg
Šalis: Bavarija
Herbas: Frankenrechen.svg
Tautos: vokiečiai
Kalba: Rytų Frankonijos d.
Miestai: Viurcburgas, Niurnbergas, kt.
Bavarian Admin Districts.jpg
Rytų Frankonija apima tris šiaurines Bavarijos žemės provincijas

Frankonija (vok. Franken) – istorinis ir lingvistinis Vokietijos regionas, esantis Vokietijos centrinėje dalyje.

Regiono apibrėžimai[taisyti | redaguoti kodą]

Lingvistinė Rytų Frankonija

Egzistuoja du regiono apibrėžimai, nuo kurių priklauso jo teritorija:

  • Kaip Rytų Frankonija (Ostfranken). Šis regionas užima dabartinės Bavarijos žemės šiaurės rytinę dalį (tris provincijas) su kai kuriomis gretimomis teritorijomis. Čia yra šnekama rytų Frankonijos dialektu. Šiame straipsnyje aprašomas šis regionas.
  • Kaip Didžioji Frankonija. Šiuo atveju ji be Rytinės Frankonijos apima ir Reino Frankoniją, esančią į vakarus nuo Rytų Frankonijos (t. y. apytikrė dabartinės Heseno žemės teritorija).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nepaisant to, kad Rytų Frankonija administraciškai priklauso Bavarijai, šis regionas tiek lingvistiškai, tiek kultūriškai yra skirtingas nuo Istorinės Bavarijos. Čia kalbama rytų Frankonijos tarme, vietiniai puoselėja skirtingą tapatybę. Skirtingai nei Bavarija, kuri yra katalikiška, Frankonijoje yra persimaišę katalikų ir protestantų konfesijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Frankonijos kunigaikštystė

Frankonijos kunigaikštystė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Frankonijos kunigaikštystė.

Vieni seniausių Frankonijos gyventojų buvo germanai frankai, iš kurių Frankonija ir paveldėjo šį pavadinimą. Iki X a. Frankonijos regionas įėjo į Frankų imperijos sudėtį. Jis sudarė ryčiausią Austrazijos regiono dalį.

X a. pradžioje konsolidavosi gentinė Frankonijos kunigaikštystė, valdoma Konradinų dinastijos. Kunigaikštystė buvo viena penkių svarbiausių Vokietijos kunigaikštysčių ir apėmė visą didžiosios Frankonijos regioną. Jos ststovas Konradas laikinai tapo Vokietijos karaliumi. Po jo Frankonijoje į valdžią atėjo Eberhardas. Tačiau Frankoniją prijungus prie Šventosios Romos imperijos, jo titulas buvo atimtas, o kunigaikštystės žemės padalintos tarp atskirų vyskupijų, kurių svarbiausios buvo Viurcburge, Fuldoje ir Bamberge. Taip Frankonija neteko valstybingumo.

Rytų Frankonijos kunigaikštystė (1079–1196)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Rytų Frankonijos kunigaikštystė.
Frankonijos kunigaikštystė Šventojoje Romos imperijoje

Nuo X a. pabaigos Didžioji Frankonija suskilo į du atskirus regionus. Rytų Frankonijoje valstybingumas buvo laikinai atkurtas XI a. pabaigoje, o vėliau 1115 m., sukūrus Rytų Frankonijos kunigaikštystę, valdomą Štaufenų dinastijos.

Frankonijos valstybėlės[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Frankonijos imperinė apygarda.

Nuo XII a. pabaigos Rytų Frankonijos regionas galutinai suskilo tarp daugybės feodalinių kunigaikštysčių. Svarbiausios tarp jų buvo Viurcburgo vyskupija, Fuldos abatija, Abenbergo, Henebergo, Hohenlohės, Laufeno, Lovenštaino, Ryneko, Truhendingeno, Vaihingeno, Vertheimo, Viltbergo grafystės.

Bavarijos sudėtyje (nuo 1803 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Bavarijos istorija.

1803 m. Napoleonas inkorporavo Rytų Frankonijos regioną į Bavarijos karalystės sudėtį. Nuo tada Frankonija administraciškai tapo Bavarijos dalimi.