Flandrijos grafystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graafschap Vlaanderen
Flandrijos grafystė
Šventosios Romos Imperijos grafystė
Karel2Holy.jpg
862 – 1795 Flag of France.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Sostinė Gentas
Kalbos Flamandų kalba
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Įkurta 862
 - Prijungta prie Prancūzijos 1795 m.

Flandrijos grafystė (ol. Graafschap Vlaanderen, pranc. Comté de Flandre) – viduramžių grafystė, gyvavusi nuo 866 m. iki 1384 m. (paskutinio Flandrijos grafo mirties) dabartinėje vakarų Belgijoje ir pietvakarių Nyderlanduose. Nuo XV a. buvo Burgundijos dinastinės imperijos sudėtyje, vėliau sudarė Habsburgų Nyderlandų dalį. Viena iš Septyniolikos Provincijų. Kaip politinis darinys Flandrija nustojo egzistuoti 1795 m., kai prancūzai užėmė Austrijos Nyderlandus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybė įkurta 862 m., Vakarų frankų karaliaus. Flandrijos grafai buvo karaliaus ginklanešiai karūnavimo ceremonijoje. 1049 m. grafui Balduinui V pavyko iš Vokietijos atimti dalį Brabanto, kuris vėliau vadintas „Imperijos Flandrija“.

Valdant Robertui I (1071–1092 m.) Flandrija buvo galutinai christianizuota. Iki tol jos užkampiuose tebesilaikė pagoniškieji papročiai. Grafystė labai išsiplėtė ir ilgą laiką valdė Artua, kuri tik 1237 m. atsiskyrė kaip atskira valda.

Nuo XII a. pabaigos Flandrija nuolat kovojo su Prancūzija, kuri tuo metu vykdė šalies centralizaciją. 1300–1302 m. prancūzų pajėgos buvo galutinai sumuštos, ir Flandrija išsaugojo nepriklausomybę. Tačiau XIII a. Flandrija ėmė silpti. To priežastimis tapo maras, stiprėjanti ekonominė konkurencija su Anglija.

1384 m. Flandrijos soste įsigalėjo Burgundų dinastija, ir kunigaikštystė buvo įjungta į Burgundijos Nyderlandus. Taip vėliau ji tapo viena iš Septyniolikos Provincijų.

Po Nyderlandų revoliucijos Flandrija padalinta – šiauriausia jos dalis 1648 m. prijungta prie Jungtinių Provincijų (dabar sudaro pietinę Zelandijos provincijos dalį). Likusioji Flandrija tuo tarpu sudarė dalį Pietinių Nyderlandų. Vakarines šios Flandrijos teritorijas (iki 1678 m.) užkariavo prancūzai, valdant Pranciškui I ir Liudvikui XIV, ir jos nuo to laiko priklauso Prancūzijai.

1795 m. visą grafystę prijungus prie Prancūzijos, ji galutinai panaikinta.