Čekijos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cekija-orn.png
Čekijos istorija
Germanija
Samo valstybė > Didžioji Moravija
Bohemijos kunigaikštystė (Pšemislai)
Bohemijos karalystė:
Husitų karai
Liuksemburgai
Jogailaičiai
Habsburgai
Austrijos imperija > Austrija-Vengrija
Čekoslovakija
Pirmoji, Antroji, Socialistinė Respublika
Čekija
Istoriniai regionai
Bohemija, Moravija, Silezija

Čekija susideda iš trijų istorinių žemių – Bohemijos, Moravijos ir Moravijos Silezijos (anksčiau taip pat vadintos Ausrijos Silezija). Šios vadinamosios „Bohemijos Karūnos žemės“ Viduramžiais priklausė Europos kultūros centrui, tačiau dėl konfesinių konfliktų XVII a. susilpnėjo. Šių žemių kontrolė perėjo Habsburgams ir iki 1918 m. priklausė Austrijos imperijai.

Čekijos istorijos laikotarpiai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Priešistorė (700 000–400 m. pr. m. e.)
  2. Keltai (400 – 8 m. pr. m. e.) – bojai
  3. Germanai (8 m. pr. m. e. – 511 m. e. m.) – markomanai ir kvadai
  4. Slavai – bohemai ir moravai – nuo VI a. (535? m.)
    1. Samo valstybė (623658 m.)
    2. Moravijos kunigaikštystė (VIII a. pabaiga – 833 m.) Moravijoje
    3. Didžioji Moravija (833907 m.) Moravijoje (888/890 – 894 m. ir Bohemijoje)
    4. Bohemijos kunigaikštystė (880/889 – 1198 m.), o Moravijoje Moravijos markgrafystė nuo 1182 m.
    5. Bohemijos karalystė (11981918 m.), nuo 1526 m. valdoma Habsburgų (personalinė unija su Austrija ir Vengrija)
    6. Čekoslovakija (19181992 m.), nuo 1969 m. Čekoslovakijos Socialistinė Republika (ČSSR), nuo 1990 m. Čekijos ir Slovakijos Federalinė Republika (ČSFR).
    7. Čekijos respublika (nuo 1993 m.)

Nuo seniausių laikų iki Didžiosios Moravijos susikūrimo[taisyti | redaguoti kodą]

V–IV a. pr. m. e. dabartinės Čekijos teritorijoje apsigyveno keltų gentis bojai (iš šio žodžio kilo pavadinimai lotyniškas šalies pavadinimas Bohemija), vėliau – germanų gentys markomanai ir kvadai. Nuo I–II iki IV a. dabartinės Čekijos teritorija buvo stiprioje Romos imperijos įtakoje. V a. iš rytų atėjus vakarų slavų gentims, kurios išstūmė germanus, susikūrė Čekijos kunigaikštystė, jos sostine tapo Praha. VI a. pabaigoje slavų gentys pateko Avarų chanato priklausomybėn. 623 m. frankų pirklys Samas suorganizavo sėkmingą sukilimą prieš avarus ir sukūrė Samo valstybę.

Nuo Didžiosios Moravijos susikūrimo iki Čekoslovakijos valstybės[taisyti | redaguoti kodą]

IX a. sukurta Didžioji Moravija buvo sugriauta vengrų ir Čekija, tapusi karalyste, palaipsniui pateko Vokietijos įtakon. XV a. Praha tapo Šventosios Romos imperijos sostine. 1471–1526 šalį valdė Jogailaičiai – Vladislovas II bei jo sūnus Liudvikas II. Nuo 1526 m. egzistavo personalinė unija su Austrija, o 1620 m. po Baltojo kalno mūšio Čekijos žemės (Bohemija, Moravija, Silezija, abi Lužicos) prijungtos prie Austrijos imperijos.

1918 m. paskelbta Čekoslovakijos nepriklausomybė. Po 20 metų Vokietija, Lenkija ir Vengrija okupavo apie 25 % respublikos teritorijos ir 1939 m. susikūrus protektoratui Čekija praktiškai prijungta prie Trečiojo Reicho.

Čekoslovakijos nepriklausomybė buvo atnaujinta po Antrojo pasaulinio karo.


Commons-logo.svg Vikiteka: Čekijos istorija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka