Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Banatas (daugeliu regiono kalbų Banat, veng. Bánát arba Bánság) – istorinis regionas dabartinių Serbijos, Rumunijos ir (nedidelė dalis) Vengrijos teritorijoje.
Banatas yra pietrytinėje Panonijos lygumos dalyje. Jį rytuose riboja Pietiniai karpatai, kurie skiria nuo Valakijos. Pietinė riba yra Dunojus, kuris skuria nuo Sremo, rytinė riba - Tisa, skirianti nuo Bačkos. Šiaurėje Murešas riboja Banatą nuo Krišanos
Didžiausi miestai – Timišoara (Rumunijos Banato ekonominis ir kultūrinis centras), Zrenianinas. Regiono plotas – 28 524 km² (toks pat plotas kaip Belgija arba Viktorijos ežeras).
Antikoje Banatas buvo Dakijos karalystės dalis, o po Trajano karų – Romos Dakijos provincijos dalis. Avarų antplūdžio metu V-VI a. čia apsigyveno serbai. Banatas X-XI a. buvo feodalinė valda, nuo XII a. – Vengrijos provincija. XIV–XVI amžiais čia kėlėsi serbai bei rumunai.
Nuo 1526–1552 metų – Turkijos teritorija, nuo 1718 priklausė Habsburgų monarchijai ir buvo vadinama Timišoaros Banatu. Trianono taika 1920 metais padalino teritoriją – vakarinė dalis atiteko Jugoslavijai, rytinė – Rumunijai, o Segedo rajonas – Vengrijai.
|
Vakarų Balkanų regionai |
|
| Viduramžių |
|
|
| Vėlesnieji |
|
|
Vikiteka
