Ūras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ūras
Urim
Ur-Nassiriyah.jpg
Ūro griuvėsiai

Ūras
Koordinatės: 30°57′45″N 46°06′11″E / 30.9625°N 46.10306°E / 30.9625; 46.10306Koordinatės: 30°57′45″N 46°06′11″E / 30.9625°N 46.10306°E / 30.9625; 46.10306
Vieta: Flag of Iraq.svg Irakas, Di Karo muchafaza
Regionas: Mesopotamija
Istorija
Pastatytas: XXXIX a. pr. m. e.
Sugriautas: VI a. pr. m. e.
Laikotarpis: antika
Tauta: šumerai, akadai
Informacija
Kasinėjimų datos: nuo 1853 m.
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka
Standard of Ur chariots.jpg
Mesopotamijos istorija
Mesopotamijos priešistorė:
Ubeido k. > Ugarito k. Hasunos k., Chalafo k.
Šumeras Huritai
Akado imperija
III Ūro dinastija
Amoritai
Babilonija: Asirija:
Isinas, Larsa, I, II din. Senoji Asirija
Kasitai (III din.) Mitanija
IV, V, VI, VII, E din. Vidurinioji Asirija
Naujoji Asirijos imperija (X din.)
Naujoji Babilono karalystė (XI din.)
Achemenidų imperija
Seleukidų imperija
Partai > Sasanidai
Irako istorija

Ūras (šum. 𒋀𒀊𒆠 = Urim, akad. Uru, arab. أور = Ūr) – senovinis pietų Mesopotamijos miestas, įkurtas ties Eufrato ir Tigro santaka. Jame gyveno viena iš seniausiųjų pasaulio civilizacijų – šumerai. Dėl vandens poveikio liekanos išlikusios tik pietiniame Eufrato krante. Miestas tapo šumerų civilizacijos centru apie 2600 m. pr. m. e. Buvo manoma, kad miestą globojo deivė Nana.

Miesto vieta idealiai tiko prekybai sausuma ir jūra su Arabija. Buvo pastatytos įmantrios karalių kapavietės. Kapinėse rasti artefaktai su Meskalamdugo ir Akalamdugo vardais. Galiausiai Ūro karaliai tapo Šumero valdovais. Pirmąją Ūro dinastiją pradėjo Mesanepada, paminėtas Meskalamdugo artefakto karalių sąraše.

Pirmąją dinastiją sužlugdė SargonoAkado invazija 2340 m. pr. m. e. Mažai žinoma apie antrąją dinastiją, kurios valdymo laikotarpiu miestas patyrė nuosmukį. Trečioji dinastija prasideda atėjus į valdžią karaliui Ur-Namui (Urnamas), kuris valdė 21122094 m. pr. m. e. Jo valdymo laikotarpiu buvo pastatytos šventyklos, tarp jų ir zikuratai, įdiegta žemdirbystę pagerinusi irigacija. Ur – namo teisės kodeksas, kurio fragmentas buvo identifikuotas 1952 m. Stambule, yra vienas iš seniausių tokio tipo dokumentų, senesnis už analogišką Hamurabio kodeksą. Ur – namas (kaip ir jo įpėdinis Šulgi) savo valdymo laikotarpiais buvo sudievintas, o po mirties tapo herojine figura.

Manoma, kad Ūras 20301980 m. pr. m. e. buvo didžiausias pasaulio miestas (65 000 gyventojų).[1]

Trečioji dinastija baigėsi 1950 m. pr. m. e. sulig elamitų įsiveržimu. Vėliau miestą užėmė Babilonas.

VI a. pr. m. e., valdant Babilono valdovui Nebuvhadnezarui II, Ūre buvo vykdomos naujos statybos. Paskutinis Babilono karalius Nabonidas patobulino zikuratus. Tačiau miestas apie 550 m. pr. m. e. pradėjo nykti ir po 500 m. pr. m. e. nebebuvo gyvenamas. Spėjama, kad taip nutiko dėl gamtos sąlygų pokyčių: sausrų, upių tėkmės pasikeitimo ir Persų įlankos sąnašų.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://geography.about.com/library/weekly/aa011201a.htm

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]