Gotthard von Kettler

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gotardas Ketleris
vok. Gotthard von Kettler
Gotthard Kettler.jpg
Ketleriai
Kuršo hercogystės herbas
Kuršo hercogystės herbas
Gimė: 1517 m. vasario 2 d.
Vestfalijoje
Mirė: 1587 m. gegužės 17 d. (70 metų)
Mintaujoje
Tėvas: Gotthard Kettler zu Melrich
Motina: Sofie von Nesselrode
Sutuoktinis(-ė): Anna von Mecklenburg-Güstrow
Vaikai:

Ona Ketler Radvilienė
Frydrichas Ketleris
Elžbieta Ketler
Vilhelmas fon Ketleris

Veikla: didikas, Livonijos ordino magistras, Kuršo hercogystės valdytojas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Gotthard von KettlerVikiteka
Kuršo ir Žiemgalos hercogystė


Gotardas Ketleris (vok. Gotthard von Kettler, 1517 m. vasario 2 d. Vestfalijoje1587 m. gegužės 17 d. Mintaujoje) – didikas, Livonijos ordino magistras, Kuršo hercogystės valdytojas bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gotthard von Kettler sužmona Ana

Kunigaikštis, kilęs iš senos Vestfalijos giminės, [1]. Tėvas kunigaikštis Gotardas Ketleris iš Melricho (Gotthard Kettler zu Melrich, valdė 15271556 m.), motina Sofija fon Neselrodė (Sofie von Nesselrode). Brolis – Vilhelmas Ketleris (Wilhelm Kettler) 1553 m. buvo Miunsterio vyskupas.

Žmona Meklenburgo kunigaikštytė Ana (Anna von Mecklenburg-Güstrow, 1533 m. – 1602 m. liepos 4 d.), Meklenburgo kunigaikščio Alberto Stipriojo ir Brandenburgo kunigaikštytės Anos duktė. Su ja turėjo 7 vaikus.

Sūnus Frydrichas fon Ketleris (1569-1642 m.), 15871595 ir 1618–1642 m. Kuršo ir Žiemgalos hercogas, 1595–1618 m. Žiemgalos hercogas. Sūnus Vilhelmas fon Ketleris (1574-1640 m.), 1595–1616 m. Kuršo hercogas. Duktė Ana Ketler (15671617 m.), Lietuvos didžiojo maršalkos Alberto Radvilos žmona. Duktė Elžbieta Ketler ištekėjo už Tešeno hercogo Adomo Vencelio (Adam Wenzel von Teschen).

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

1537 m. įstojo į Livonijos ordiną, nuo 1554 m. Diunaburgo komtūras, nuo 1557 m. Felino komtūras. 1558 m. prasidėjus Livonijos karui, tapo didžiojo magistro Johano Fiurstenbergo vyskupu koadjuktoriumi, o 1559 m. didžiajam magistrui Johanui Fiurstenbergui patekus į Rusijos caro Ivano Rūsčiojo nelaisvę, išrinktas Livonijos ordino magistru.

Nematydamas galimybės savo jėgomis pasipriešinti Rusijos ir Švedijos invazijai, susitarė su Lietuvos didžiuoju etmonu Mikalojumi Radvila Ruduoju ir Lietuvos didžiuoju kancleriu Mikalojumi Radvila Juoduoju dėl paramos ir 1561 m. lapkričio 28 d. Vilniuje sudarė sutartį, pagal kurią Livonijos dalyje buvo įkurta Kuršo hercogystė, tapusi Abiejų Tautų Respublikos vasale. Rytinėje Livonijos dalyje buvo sudaryta buferinė Abiejų Tautų Respublikos vaivadija Infliantai. 1562 m. kovo 5 d. su Žygimantu Augustu sudarė sutartį dėl Kuršo leno valdymo, kurią, nesant karaliaus, pasirašė Mikalojus Radvila Juodasis. 1561-1565 m. buvo ir Infliantų gubernatoriumi. 1568 m. hercogystės sostinę iš Kuldygos perkėlė į Mintaują. 1575 m. kaip karaliaus leno valdytojas dalyvavo kare su Maskva.

Perėjęs į liuteronų tikėjimą, 1566 m. vasario 24 d. nutraukė celibatą ir vedė.

Jo valdymo metu Kurše ir Žiemgaloje pastatyta 70 bažnyčių, aštuonios mokyklos, aštuonios vargšų prieglaudos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Schwennicke, Ditleff. Europäische Stammtafeln zur Geschichte der Europäischen Staaten (Neue Folge), Band VIII, Tafel 91 (Die Ketteler).
  • Grusemann, Hans, 1990. Die Frühgeschichte des Geschlechts Ketteler (Kettler), 12.-16.Jahrhundert. Soest.
  • Salomon Henning’s Chronicle of Courland and Livonia, translated and edited by Jerry C. Smith, William Urban and Ward Jones