Vilniaus pedagoginis universitetas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vilniaus pedagoginis universitetas | |
|---|---|
| Lotyniškai: | |
| Šūkis | |
| Įkurtas | 1935 m. |
| Tipas | Valstybinis |
| Finansinis šelpimas |
{{{finansinis_šelpimas}}} |
| Rektorius | |
| Direktorius | |
| Prezidentas | |
| Dekanas | |
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
| Fakultetai | |
| Darbuotojai | |
| Studentai | |
| Bakalaurai | |
| Magistrantai | |
| Doktorantai | |
| Svetainė | http://www.vpu.lt/ |
Vilniaus pedagoginis universitetas – aukštoji pedagoginė mokykla. Nuo 1935 m. iki 1944 m. – Respublikos pedagoginis institutas; nuo 1944 m. iki 1992 m. – Vilniaus pedagoginis institutas; nuo 1992 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1935 m. įsteigė pirmąją aukštąją pedagoginę mokyklą – dvimetį Respublikos pedagoginį institutą Klaipėdoje, kurio pagrindinis uždavinys buvo rengti mokytojus reformuotai pradinei mokyklai ir plėtoti pedagoginius mokslus Lietuvoje. Šis institutas veikė iki 1939 m. kovo mėnesio. Vokietijos naciams aneksavus Klaipėdą, institutas buvo perkeltas į Panevėžį.
1939 m. spalio 28 d. Lietuvos kariuomenei įžengus į Vilnių, jau po mėnesio – lapkričio 27 d. iš Panevėžio į Vilnių atkeltasis Respublikos pedagoginis institutas pradėjo savo veiklą. Tiesa, kiek pasikeitusiu pavadinimu – tapo Vilniaus pedagoginiu institutu. Institutas įsikūrė senamiestyje buvusio Bazilijonų vienuolyno rūmuose. Reikšminga ir tai, kad jau po dviejų savaičių prie VPI buvo atidaryta ir pavyzdinė pradžios mokykla. Būtent šie du mokslo ir švietimo židiniai buvo pirmieji, kuriuos įkūrė sugrąžintame Vilniuje Lietuvos valstybė. Pedagoginis institutas rengė mokytojus, kai šaliai jų labiausiai trūko.
1943 m. nacių okupacinė valdžia uždarė visas Lietuvos aukštąsias mokyklas, taip pat ir Pedagoginį institutą. Sugrįžus bolševikams, labai nelengvai institutas atnaujino savo veiklą. Buvo manoma, o kam Vilniuje reikia dviejų aukštųjų mokyklų – pakaks Vilniaus universiteto. Fizikui Povilui Brazdžiūnui buvo pasiūlyta: jeigu sutiks vadovauti, tai institutas bus. Taip būsimajam akademikui pradėjus vadovauti 1944 – 1945 m. Pedagoginis institutas iš naujo ėmė stotis ant kojų.
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pertvarkytas institutas buvo pavadintas Vilniaus pedagoginiu universitetu.
[taisyti] Struktūra
[taisyti] Fakultetai
- Fizikos ir technologijos fakultetas;
- Gamtos mokslų fakultetas;
- Istorijos fakultetas;
- Lituanistikos fakultetas;
- Matematikos ir informatikos fakultetas;
- Pedagogikos ir psichologijos fakultetas;
- Slavistikos fakultetas;
- Sporto ir sveikatos fakultetas;
- Užsienio kalbų fakultetas;
- Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija
[taisyti] Institutai
- Kultūros ir meno edukologijos institutas;
- Socialinės komunikacijos institutas
[taisyti] Biblioteka
Biblioteka yra Centriniuose universiteto rūmuose ir Antruosiuose universiteto rūmuose (Humanitarų biblioteka)
Bibliotekos skyriai: Administracija, Bibliotekos automatizavimo skyrius, Fondų saugojimo skyrius, Humanitarų biblioteka, Komplektavimo skyrius, Katalogavimo ir tvarkymo skyrius, Skaitytojų aptarnavimo ir informacinio aprūpinimo skyrius.
[taisyti] Kiti padaliniai
- 54 katedros;
- S.Daukanto vidurinė mokykla;
- Agrobiologinė stotis
[taisyti] Rektoriai
Nuo 1935 m. rugsėjo 18 d. – Respublikos pedagoginis institutas
Vytautas Soblys (1935–1937)
Mečislovas Mačernis (1937–1940)
Jonas Laužikas (1940–1941)
Albinas Liaugminas (1941–1943)
Nuo 1944 m. lapkričio 14 d. – Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas
Jonas Alekna (1944)
Povilas Brazdžiūnas (1944–1945)
Jonas Laužikas (1945–1946)
Antanas Šurkus (1946–1947)
Adolfas Jucys (1947–1948)
Jonas Šalkauskas (1948–1950)
Marcelinas Ročka (1951–1955)
Juozas Mickevičius (1955–1960)
Vytautas Uogintas (1960–1979)
Jonas Aničas (1979–1989)
Nuo 1992 m. gegužės 20 d. – Vilniaus pedagoginis universitetas
Saulius Razma (1989–1993)
Antanas Pakerys (1993–2003)
Algirdas Gaižutis (išrinktas 2003 m. kovo 26 d.)
[taisyti] Universiteto apdovanojimai
Vilniaus pedagoginio universiteto Senato nutarimu įsteigti šie Universiteto apdovanojimai:
- Vilniaus pedagoginio universiteto Garbės daktaro vardas
- Vilniaus pedagoginio universiteto Garbės profesoriaus vardas
- Vilniaus pedagoginio universiteto Mecenato vardas.
Vilniaus pedagoginio universiteto Garbės daktaro vardas suteikiamas žymiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkams, turintiems didelių nuopelnų mokslui, Lietuvos švietimui ir Vilniaus pedagoginiam universitetui.
Universiteto Garbės profesoriaus vardas suteikiamas žymiems dėstytojams, turintiems didelių nuopelnų Lietuvos aukštajam mokslui ir dirbusiems Vilniaus pedagoginiame universitete.
Vilniaus pedagoginio universiteto mecenato vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos arba užsienio šalių piliečiams, juridiniams asmenims, kurių filantropinė veikla gerokai prisidėjo didinant materialinius Universiteto išteklius, sudarant sąlygas Vilniaus pedagoginio universiteto studentų ugdymui, labiau keliant pedagogų ir mokslininkų kvalifikaciją.
