Birmingamas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Birmingamas
angl. Birmingham
   Flag of Birmingham.svg   
Birmingham Skyline from Bartley Green.jpg

Birmingamas
52°29′0″N 1°54′0″W / 52.48333°N 1.9°W / 52.48333; -1.9 (Birmingamas)Koordinatės: 52°29′0″N 1°54′0″W / 52.48333°N 1.9°W / 52.48333; -1.9 (Birmingamas)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė: Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis: Anglija Anglija
Grafystė: Vakarų Midlandsas
Gyventojų (2007): 984 300
Plotas: 268 km²
Tankumas (2007): 3 673 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: BirmingamasVikiteka
Kirčiavimas: Bìrmingamas
Apie JAV miestą žr. Birmingamas (JAV).

Birmingamas (arba Birmingemas; angl. Birmingham) – miestas ir metropolinė teritorija centrinėje Anglijoje, Vakarų Midlandse; tai antras pagal dydį Jungtinės Karalystės miestas. Visoje Vakarų Midlandso konurbacijoje gyvena 2,284 mln., didžiausi priemiesčiai yra Vulverhamptonas, Koventris, Vest Bromičas, Volslas, Solihalas, Dadlis. Tai vienas iš svarbiausių ekonominių šalies centrų, išaugęs pramonės perversmo metu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Birmingamas įsikūrė VI a. kaip anglosaksų žemdirbių kaimelis Rejaus upės krante. Pavadinimas Birmingamas kilo žodžių junginio Beorma ingas ham, reiškiančio „Bermos žmonių namai“. Miestas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas Vinčesterio knygoje 1086 m. kaip 20 šilingų vertas kaimas. XII a. Birmingamui suteikta karališka teisė rengti turgus. Dėl to išaugo Bull Ring prekyvietė, Birmingamą iš kaimo pavertusi į prekybinį miestą. XVI a. pradžioje Birmingamas gavo priėjimą prie geležies ir akmens telkinių ir pradėjo vystyti metalurgijos pramonę.

XVII a. Anglijos pilietinio karo metais miestas tapo svarbiu pramonės centru, vystančiu ginklų gamybą. Ginklais buvo pradėta prekiauti Gun Quarter kvartale. XVIII a. vykstant pramonės perversmui Birmingamas išaugo į milžinišką pramonės centrą. Čia veikė įtakinga Lunar Society draugija.

Kanalai Birmingame
Šv. Pilypo katedra

XIX a. pradžioje išvystyta plati kanalų sistema, leidusi lengviau tiekti žaliavas pramonės įmonėms. 1837 m. Birmingamą pasiekė geležinkelis, o po metu jungė su Londonu. Viktorijos eros metu Birmingamas sparčiai augo ir tapo antruoju pagal dydį Anglijos miestu, nusileisdamas tik Londonui. Čia gyveno apie pusę milijono gyventojų. 1889 m. karalienė Viktorija suteikė Birmingamui miesto (city) statusą. 1900 m. įkurtas Birmingamo universitetas.

Miestas labai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metais. Po karo Birmingamas perstatytas, o dėl sparčiai padidėjusios imigracijos dar labiau išaugo.

Birmingamas ilgą laiką buvo Vorikširo dalimi, bet XIX–XX a. sparčiai augdamas asimiliavo daugelį aplinkinių miestų ir gyvenviečių. 1974 m. sudaryta Birmingamo metropolinė apskritis, o nuo 1986 m. tapo Vakarų Midlendo sostine.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Birmingamas įsikūręs šiek tiek į vakarus nuo Anglijos geografinio centro, Birmingamo plynaukštėje, 150–300 m aukštyje. Patį miestą supa šio kalvos: Lickey Hills, Clent Hills, Walton Hill. Miestą kerta geologinis lūžis. Miestas ir apylinkės priklauso Severno ir Trento upių baseinams. Per patį Birmingamą teka Teimo, Rėjaus ir Koulo upės.

Klimatas vidutinių platumų, jūrinis. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra apie 20 °C, sausio – apie 4,5 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta apie 660 mm kritulių. Kritulių kiekis tolygiai pasiskirstęs per visus metus. Dėl to kad yra salos gilumoj, Birmingame žiemą neretas sniegas. Kartais pasitaiko klimato anomalijų: tornadų (2005 m.), didelių šalčių (-20,8 °C, 1982 m.) ar karščio bangų. Kaip daugelyje didmiesčių, Birmingame susidaro „šilumos sala“.

Nuvola apps kweather.svg Birmingamo klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru
Vidutinė aukščiausia °C 6,0 6,2 8,9 11,9 15,3 18,8 20,6 20,1 17,6 13,8 9,2 7,1
Vidutinė žemiausia °C 0,3 0,1 1,5 3,3 6,0 9,2 11,1 10,8 8,8 6,2 2,9 1,3
Krituliai mm 56 48 52 48 55 57 47 67 54 53 59 66
Duomenys: JTO pasaulio meteorologijos organizacija[1] 2007-08-26

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji mečetė

Birmingamas yra etniškai ir kultūriškai nevienalytis miestas. Dėl didelės imigracijos po Antro pasaulinio karo iš JK kolonijų, o vėliau ir Rytų Europos bei Arabų šalių mieste daug nebritiškos kilmės žmonių. Pagal 2005 m. duomenis baltieji sudaro 67,8 % gyventojų (jų tarpe 2,7 % airių ir 2,1 % ne britų kilmės baltųjų), 20,4 % – azijiečiai, 6,6 % – juodaodžiai, 1,1 % – kinai, 3,1 % – maišytos rasės. 16,5 % Birmingamo gyventojų yra gimę už JK ribų. Pagal religiją vyrauja krikščionys (59,1 %), musulmonai (14,3 %), ateistai (12,4 %), yra induistų, sikų, budistų.

Vidutinis gyventojų tankumas mieste 3649 žm./km². 51,6 % gyventojų yra moterys, 48,4 % – vyrai. Didžioji gyventojų dauguma yra 16-74 m. amžiaus.

Suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas administraciškai padalintas į 10 tarybų (council). Kiekviena taryba skirstoma į rajonus (ward).

  • Edžbastonas: Bartlei Grynas, Edžbastonas, Harbornas, Kvintonas
  • Erdingtonas: Erdingtonas, Kingstandingas, Stokland Grynas, Taibernas
  • Hol Grynas: Hol Grynas, Moslis ir Kings Hytas, Sparkbrukas, Springfildas
  • Hodž Hilas: Bordslei Grynas, Hodž Hilas, Šard Endas, Vašvud Hytas
  • Leidivudas: Astonas, Leidivudas, Nečelzas, Sohas
  • Nortfildas: Kings Nortonas, Longbridžas, Nortfildas, Viūlis
  • Peri Baras: Handsvort Vudas, Lozelsas ir Yst Handsvortas, Oskotas, Peri Baras
  • Seli Oukas: Bilslis, Bornvilis, Brendvudas, Seli Oukas
  • Saton Koldfildas: Saton For Ouksas, Saton Niu Holas, Saton Trinitis, Saton Vesis
  • Jardlis: Akoks Grynas, Šeldonas, Sout Jardlis, Stečfordas ir Jardlei Nortas

Lankytinos vietos[taisyti | redaguoti kodą]

Viktorijos aikštė

Didžiausias miesto muziejus ir galerija yra Birmingamo muziejus ir dailės galerija. Čia sukaupta daug prerafaelitų brolijos tapybos darbų, didžiausia Edward Burne-Jones paveikslų kolekcija. Mažesni muziejai: Aston Hall, Blakesley Hall, Juvelyrų kvartalo muziejus, Sarehole malūnas, Thinktank mokslo muziejus, Barber Institute of Fine Arts meno galerija su gausia monetų kolekcija, Cadbury World šokolado muziejus.

Birmingame yra 3200 ha parkų. Satono parkas yra vienas didžiausių miestų parkų Europoje. Yra Viktorijos stiliaus Birmingamo botanikos sodas, Birmingamo universitetui pavaldus Vinterbarno botanikos sodas. Taip gausu kitų mažesnių parkų, sodų ir žaliųjų plotų.

Taip pat yra eilė viešųjų aikščių: Centenary aikštė, Chamberlain aikštė, Viktorijos aikštė, Senoji aikštė, Brindleyplace aikštės. Mieste taip pat gausu įvairių maldos namų: anglikonų Šv. Pilypo katedra, katalikų Šv. Čedo katedra, Bull Ring Šv. Martyno bažnyčia, viena didžiausių Europoje Birmingamo musulmonų mečetė.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Colmore Row verslo rajonas

Nors Birmingamas išaugo kaip pramonės ir inžinerijos centras, dabar ekonomikoje dominuoja paslaugų sektorius, 2003 m. sudaręs 78 % miesto ekonomikos. Čia veikia 1765 m. įkurtas Lloyds Bank ir 1836 m. įkurtas Midland Bank, kurie yra vieni iš keturių stipriausių JK bankų. Pagal Cushman & Wakefield duomenis Birmingamas užima 3 vietą JK ir 21 vietą Europoje pagal verslo plėtros sąlygas.

Turizmas taip pat svarbi vietinės ekonomikos dalis. Birmingame įsikūrę konferencijų rūmai International Convention Centre, Nacionaliniai parodų rūmai. Mieste vyksta 42 % JK konferencijų ir parodų. Dau turistų pritraukia sporto ir kultūros renginiai. Prekybos centras – Bullring.

Vystoma mašinų ir įrengimų (Jaguar Cars, Aston Martin), elektronikos, maisto, chemijos pramonė.

Politika[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto tarybos rūmai ir Viktorijos aikštė

Birmingamo miesto taryba yra didžiausia taryba ne tik JK, bet ir visoje Europoje. Ją sudaro 120 kanclerių ir 40 vordų. Tarybą valdo konservtorių ir liberalų partijų koalicija. Šalies parlamente Birmingamą atstovauja 11 parlamentarų. Miesto tvarką palaiko Vakarų Midlendo policija, gelbėjimo darbus atlieka Vakarų Midlendo priešgaisrinė tarnyba, sveikatos apsaugą prižiūri Vakarų Mdlendo greitoji pagalba. Birmingamo mieste taip pat įsikūrusi Vakarų Midlando regiono valdžia.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Birmingamo New Street geležinkelio stotis

Birmingamas svarbus visos JK transporto mazgas. Magistraliniai keliai veda į Mančesterį, Notingamą, Šefildą, Šriusberį, Londoną, Bristolį, Northamptoną. Taip pat geležinkeliai į daugelį didžiųjų miestų. Pagrindinė miesto geležinkelio stotis – Birmingham New Street. Šalia miesto veikia kita – Birmingham International geležinkelio stotis. Miestą aptarnauja Birmingamo tarptautinis oro uostas (antras pagal užimtumą šalyje), įsikūręs Solihalo savivaldybėje.

Miesto viešąjį transportą sudaro autobusai, vietiniai traukiniai ir tramvajai. 11 miesto autobusų maršrutas yra ilgiausias visoje Europoje. Mieste taip pat išvystyta laivybos kanalais sistema, veikia Birmingamo kanalas.

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Birmingame yra 25 vaikų darželiai, 328 pradinės mokyklos, 77 vidurinės ir 29 specialiosios mokyklos. Per metus miesto bibliotekas aplanko 4 mln. žmonių. Didžiausia yra Birmingamo centrinė biblioteka, turinti 41 filialą. Mieste yra vienas iš didžiausių šalyje Satono Koldfildo koledžas. Yra 3 universitetai ir 2 universitetų koledžai: Astono universitetas, Birmingamo universitetas, Birmingamo miesto universitetas, Niumano universiteto koledžas, Birmingamo universiteto koledžas. Yra konservatorija, vaidybos mokykla, technologijų institutas.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Birmingame įsikūrę du futbolo klubai: Aston Villa FC ir Birmingham City FC. Yra krepšinio, regbio, kriketo ir kitų sporto šakų klubai. Mieste 1966 m. vyko VIII pasaulio futbolo čempionatas, o 1996 m. – X Europos futbolo čempionatas.

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Iš Birmingamo kilę šie žymūs žmonės:

Iš Birmingamo taip pat kilusios pasaulinio garso muzikos grupės Led Zeppelin, Duran Duran, Judas Priest, Black Sabbath.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Weather Information for Birmingham (English)." UN World Meteorological Organization.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]