Įsruties apskritis

Įsruties apskritis Landkreis Insterburg
← 1525 – 1945 →   →
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Valstybė	Prūsijos karalystė
Apygarda	Gumbinės apygarda
Administracinis centras	Įsrutis
Valsčiai	10 (1818)
Plotas	1 220 km²

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Įsruties apskritis (vok. Landkreis Insterburg) – 1525–1818 m. Prūsijos kunigaikštystės (nuo 1736 m. Lietuvos departamento), (Hauptamt Insterburg), 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Centras – Įsrutis. Priklausė Lietuvos provincijai.

Istorija

Apskritis sudaryta 1525 m. susikūrus Prūsijos kunigaikštystei, po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą pertvarkyta. Apskrities plotas iki 1818 m. buvo 5600 km². Apskrityje buvo sukurta didžiausia Mažojoje Lietuvoje vokiečių dvarininkų žemėvalda, nes atkakliose lietuvių kovose su kryžiuočiais apskrities teritorija buvo labai nusiaubta, išliko mažai autochtonų baltų. Tačiau Įsruties apskrities teritorijoje iki 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado, per kurį mirė apie 70 000 žmonių ir po jo sekusios didžiosios Prūsijos kolonizacijos iki 93 % apskrities gyventojų sudarė lietuvininkai, kiti – senbuviai vokiečiai, kolonistai lenkai ir mozūrai XVII a.-XVIII a. apsigyvenę pačioje pietinėje apskrities dalyje. Didelė gyventojų koncentracija lėmė miestų augimą, 1722–1725 m. miesto teises gavo Įsrutis, Geldapė, Gumbinė, Darkiemis, Stalupėnai.

Apskrityje iki 1818 m. buvo 29 valsčiai. 1818 m. Įsruties apskrities teritorijoje sudarytos Darkiemio, Geldapės, Gumbinės, Stalupėnų apskritys. Apskrities plotas sumažėjo iki 1220 km².

1939 m. plotas buvo 1160 km², 174 gyvenvietėse ir 3 valstybiniuose dvaruose gyveno 48 710 žmonių. 1945 m. Įsruties apskrities teritorija atiteko TSRS, joje sudarytas Černiachovsko rajonas. Pietinė dalis atiteko Lenkijai, nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, Įsruties apskrityje gyveno:

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m.	1900 m.	1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.
71 782	74 577	77 734	84 086	84 744	86 648
Demografinės raidos histograma

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai	Gyventojai	Evangelikai	Katalikai	Žydai
1890	71 782		541	419
1900	74 577	72 600	962
1910	77 734	74 599	1855
1925	84 086	81 112	1565	357
1933	84 744	82 369	1567	280
1939	86 648	82 440	1979	87

Lietuviai

Iš visų Mažosios Lietuvos apskričių Įsruties apskritis buvo labiausiai kolonizuota. 1736 m. duomenimis, iš 791 gyvenvietės 192 gyveno vieni lietuviai (24,3 %), 127 – vieni vokiečiai (16,1 %). Daugiausia vokiečių apgyvendinta Gumbinės, Darkiemio, Geldapės, Stalupėnų valsčiuose. 1736 m. iš valstybinių valstiečių, kurie sudarė daugumą gyventojų, turinčių ūkius, buvo: lietuvių šeimų 3139 (apie 52 %), kolonistų zalcburgiečių – 591, kitų vokiečių – 2303 šeimos, o iš viso atvykėlių buvo 2894 šeimos. Daug lietuvių gyveno vargingai, todėl ir į ūkininkų sąrašus nepateko, lietuvininkai tuo metu dar sudarė 65-70 % apskrities gyventojų.

XIX a. iki 13 padaugėjo evangelikų liuteronų parapijų, jose pamaldos laikytos ir lietuvių kalba, nors iki kolonizacijos bažnyčiose skambėjo vien lietuvių kalba, tik kai kuriose parapijose ir retai pamaldos laikytos vokiečių kalba. XIX a. pabaigoje lietuviškos pamaldos vykdavo jau tik kai kuriose parapijose. Apskrityje veikė Karalienės mokytojų seminarija.

Oficialios statistikos duomenimis, Įsruties apskrityje (be Įsruties miesto) 1825 m. gyveno 33 680 žmonės, iš jų lietuviškai kalbančių šeimynų narių buvo 10 110 (30 %), 1852 m. (su Įsruties miestu) apskrityje gyveno 58 300 žmonių, iš jų 3890 (6,7 %) lietuvių, 1890 m. atitinkamai – 49 555 ir 1375 (2,8 %).

Nuorodos

• Kraštiečių tinklalapis Archyvuota kopija 2005-03-13 iš Wayback Machine projekto.
• Įsruties apskritis GenWiki