Evangelikai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Evangelikai – daugelis protestantų Bažnyčių, religinių bendruomenių. Evangelikai vadovaujasi M. Liuterio, J. Kalvino, U. Cvinglio ir kitų protestantizmo kūrėjų koncepcijomis, tikėjimo pagrindu laiko evangelijas. Pats terminas „evangelikai“ priskiriamas Liuteriui. Šiuo terminu norėta išreikšti reformacijos dvasią – grįžimą prie evangeliškos gyvensenos.

Evangelikų liuteronų, arba Augsburgo, konfesinė Bažnyčia, buvo suformuota liuteronybės pagrindu atsiradusios reformacijos srovės. Evangelikai reformatai susiformavo kalvinizmo pagrindu.

1817 m. Frydricho Vilhelmo III iniciatyva Prūsijoje buvo sudaryta administracinė evangelikų liuteronų ir reformatų unija, kurią priėmė ir kai kurios kitos vokiečių valstybės. Liuteronai suskilo, mėginant suvienyti liturgiją. 1841 m. Prūsijoje senliuteroniai sukūrė evangelikų liuteronų Bažnyčią, kuri nepripažino unijos.

Evangelikams taip pat priskiriami baptistai, metodistai, sekmininkai.

Pabaltijo šalyse labiausiai paplitę evangelikai liuteronai bei evangelikai reformatai. Taip pat esama baptistų ir sekmininkų bendruomenių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. EvangelikaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio