Geldapės apskritis (Prūsija)
- Apie dabartinę apskritį Lenkijoje žr. Geldapės apskritis.
| Geldapės apskritis Landkreis Goldap | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Gumbinės apygarda | |||
| Administracinis centras | Geldapė | |||
| Valsčiai | 5 (1818) | |||
| Plotas | 1 000 km² | |||
.svg){kind=small}
Geldapės apskritis (vok. Landkreis Goldap) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Geldapė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apskrities plotas 1818 m. buvo 1000 km², buvo 20 430 gyventojų. Joje buvo šie valsčiai:
- Dubininkų valsčius
- Gavaičių valsčius
- Geldapės valsčius
- Grabavos valsčius
- Gurnių valsčius
- Mielkiemio valsčius
- Didžiosios Romintos valsčius (iki 1868 m.)
- Tolminkiemio valsčius
- Žydkiemio valsčius
Iš pradžių apskrityje vyravo karaliaus domenų žemėvalda. Dvarininkų valdų daugiausia buvo Dubininkų, Gurnių ir Geldapės valsčiuose. Geldapės apskrities teritorijoje iki 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado ir po jo sekusios didžiosios Prūsijos kolonizacijos beveik visi gyventojai buvo lietuviai, nuo XVI a. iš Mažosios Lietuvos vidurio kėlėsi ir lietuvininkai. Pietinėje dalyje daugiau gyveno mozūrai, nuo XVII a. kėlėsi lenkai, kurie ilgainiui apsigyveno ir šiaurinėje dalyje. Pamaldos bažnyčiose nuo XVI a. iki XIX a. pradžios lietuvių kalba ir lenkų mozūrų tarme visose parapijose vykdavo iki XIX a. pabaigos, o kai kuriose, pav., Dubininkų parapijoje trimis kalbomis iki pat 1915 m.
1939 m. Geldapės apskrities plotas buvo 993 km², joje gyveno 45 825 žmonės. Iš 216 kaimų pavadinimų 198 buvo lietuviškos kilmės, keli prūsiškos, tik 12 dvarų – vokiškos.[1] 1945 m. apskrityje buvo Geldapės miestas, 156 savivaldybės ir du valstybiniai medžioklės rezervatai. Po Antrojo pasaulinio karo apskrities šiaurinę dalį pavesta administruoti TSRS, pietinė atiteko Lenkijai, nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, Geldapės apskrityje gyveno:[2]
 | |||||||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 43 203 | 45 442 | 45 002 | 44 813 | 44 186 | 42 672 | 43 491 | 44 275 | ||
| |||||||||
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 45 002 | n.d. | 476 | 159 |
| 1900 | 44 813 | 43 955 | 449 | |
| 1910 | 44 186 | 43 049 | 776 | |
| 1925 | 42 672 | 41 774 | 587 | 99 |
| 1933 | 43 491 | 42 290 | 985 | 67 |
| 1939 | 44 275 | 42 615 | 880 | 26 |
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1825 m. Geldapės apskrityje su kariškiais buvo 24 910 gyventojų, iš jų lietuviškai kalbančių šeimynų narių – 3560 (14,3 %), 1852 m. atitinkamai 32 960 ir 315 žm. (1 %), 1900 m. 44 815 ir 455 žm. (1 %). Evangelikų bažnyčios duomenimis, lietuviškai kalbančių užrašyta kur kas daugiau. Rinkimų statistikos duomenimis 1890 m. apskrityje gyveno per 1000 lietuvių ir 2100 lenkų. Vokietijos imperijoje lietuvininkai, kaip ir mozūrai, ėmė sparčiai nutautėti nuo XIX a. pabaigos sustiprėjus germanizacijai.
Landratai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1884–1890: Nikolaus von Werder
- 1903–1906: Friedrich von Berg
- 1906–1919: Philipp von Gehren
- 1932–1945: Karl von Buchka
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Matulevičius. Geldapės apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 494 psl.
- ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
