Moteraitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Moteraitis
BurbiskiuMoteraitis.JPG
Moteraičio piliakalnis

Moteraitis
Koordinatės
55°45′51.3″ š. pl. 22°30′05.5″ r. ilg. / 55.764250°š. pl. 22.501528°r. ilg. / 55.764250; 22.501528Koordinatės: 55°45′51.3″ š. pl. 22°30′05.5″ r. ilg. / 55.764250°š. pl. 22.501528°r. ilg. / 55.764250; 22.501528
Savivaldybė Telšių rajonas
Seniūnija Varnių seniūnija
Aukštis 12-30 m
Plotas 60x35 m
Naudotas I tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1949, 1964
Registro Nr. A1377 / 3478 / AR1201
Takas į Moteraičio piliakalnį

Didžiųjų Burbiškių piliakalnis, Moteraitis, Mažieji Burbiškiai, Burbiškiai (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1377, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1201) – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, 1,05 km nuo Pavandenės kaimo, Varnių seniūnija, Varnių regioninis parkas, Pavandenės kraštovaizdžio draustinis. Pasiekiamas nuo Pavandenės važiuojant į plentą UžventisVarniai kairesniu keliu iki trikampės sankryžos rytinio kampo, nuo jos pasukus į kairę rytų kryptimi, yra priekyje už 300 m.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas didelės netaisyklingos kalvos netoli Gludo ežero aukščiausioje centrinėje dalyje (altitudė 218,8 m). Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 60x35 m dydžio, per 6 m iškiliu viduriu. Joje rasta lipdytos keramikos. 3 m žemiau jos šiaurinio krašto yra 25x9 m dydžio terasa iškiliu viduriu, pietiniame šlaite yra 3 m pločio terasa. Vakarinis šlaitas viršuje, 1 m aukštyje statintas. Šlaitai statūs, 12-30 m aukščio. [1]

Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės viduryje stovi kryžius, įrengtas trianguliacijos reperis. Jis dirvonuoja, vakarinis šlaitas nukirstas, rytinis šlaitas apaugęs lapuočiais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Kalno terasoje esančiame kultūriniame sluoksnyje rasta I tūkstantmečio lipdytinės keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Manoma, kad pavadinimas kilęs iš piliakalnio silueto, primenančio gulinčios moters figūrą. Kita versija, neva kad ant šio kalno moterys susirinkdavo palydėti savo vyrus į karą. Taip pat spėjama ir kita pavadinimo kilmė – piliakalnyje buvo įrengti rūsiai, kuriuose užpuolus priešams slėpdavosi moterys ir vaikai.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Sėbų piliakalnis 12 km Biržuvėnų piliakalnis 11 km
Sprūdės piliakalnis 2 km
Rekčių piliakalnis 41 km
Šatrija 11 km
Blank-50px.png
Lopaičių piliakalnis 19 km
Vembūtų piliakalnis 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Papilio piliakalnis 28 km
Šiuraičių piliakalnis 20 km
Burbiškių piliakalnis 20 km
Pagirgždūčio piliakalnis 5 km
Girgždūtė 7 km
Papilalio piliakalnis 15 km
Piltinės piliakalnis 9 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 45 (Nr. 113)
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 78.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.189
  • Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906. p. 24, 55.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
  • Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. V., 1972. T. I, p. 319–402.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]