Debesnų pelkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°44′6″ š. pl. 22°21′42″ r. ilg. / 55.73500°š. pl. 22.36167°r. ilg. / 55.73500; 22.36167

Varniu regioninis parkas.png

Debesnų pelkė telkšo Telšių rajone, į vakarus nuo Varnių, priklauso Varnių regioniniam parko Debesnų telmologinam draustiniui, kurio tikslas – išsaugoti paežerinę pelkę su saugomomis augalų rūšimis ir gyvūnų buveinėmis bei kultūros vertybėmis (Varnių senovės gyvenviete).[1]

Tai viena iš nedaugelio Žemaitijoje išlikusių didesnių pelkių su kalkingoms žemapelkėms ir tarpinėms pelkėms būdinga augalija ir gyvūnija. Nuo 2000 m. lankytojai gali aplankyti Debesnų botaninį taką, kuris iš dalies atnaujintas 2015 m.

Pelkėje išskirtos 5 Europos Bendrijos svarbos buveinės: rūšių turtingos ganyklos ir ganomos pievos, išsidėsčiusios šiaurrytiniame pelkės pakraštyje; melvenynų buveinės nedideli plotai, išskirti šiauriniame pakraštyje; šienaujamos mezofitų pievos, išsidėsčiusios šiauriniame ir pietiniame pakraščiuose, sudarančios mozaiką su įsėtomis šienaujamomis pievomis; tarpinių pelkių ir liūnų buveinės, kurios užima didžiausius plotus; šarmingų žemapelkių buveinės.

Debesnų pelkėje rasta į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų: itin gausi liekninio beržo populiacija, aptinkamas sibirinis vilkdalgis, paprastoji tuklė, raktažolė pelenėlė, žalioji plateivė, žalsvažiedė blandis, vyriškoji gegužraibė ir įvairios gegūnių rūšys.

Debesnose aptinkamos ir saugomų gyvūnų rūšys: ūdra, didysis baublys, tetervinas, putpelė, pilkoji gervė, drugiai pievinis satyriukas ir auksuotoji šaškytė.

Pagal 2014–2016 m. projektą „Biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų atkūrimo Biržulio, Stervo ir Debesnų šlapynėse planavimas ir praktinių atkūrimo priemonių taikymas“, kuris finansuotas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Lietuvos biudžeto lėšomis, pelkės teritorija aptvarkyta: apie 100 ha plote iškirsti krūmai, medžiai, susmulkinta daug metų nešienauta žolė. Be to, pradėta bendradarbiauti su ūkininkais, palaikant atviras pelkių bei šlapių pievų buveines: įsigijus bandą galvijų, kurie ganytųsi šlapiose pievose ir nuėstų krūmokšnius, ir pelkės šienavimui tinkamą minitechniką.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]