Burbiškių piliakalnis
| Burbiškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Burbiškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šilalės rajonas | ||
| Seniūnija | Laukuvos seniūnija | ||
| Aukštis | I - 12-15, II - m | ||
| Plotas | I - 100 x 40-50, II - 100 x 120 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pabaiga - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1955 | ||
| Tirtas | 1955 m. | ||
Burbiškių piliakalniai (A700KP) – du piliakalniai Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Burbiškių kaimo, Varnių regioniniame parke, prie šiaurės vakarinių Paršežerio krantų.
Burbiškių piliakalniai pasiekiami važiuojant keliu 4118 Laukuva–Vaitkaičiai–Varniai , Vaitkaičiuose I pasukus į dešinę (pietryčius) ir pavažiavus 1 km (yra už sodybos dešinėje (pietvakariuose), priekyje).
Piliakalniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis piliakalnis, Pilies kalnas, yra į vakarus nuo Paršežerio ežero. Stačiašlaitę 15–20 m aukščio kalvą iš pietų ir šiaurės juosia pelkėta žemuma, šiaurės vakaruose yra žemesnė aukštuma. Aikštelė pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi 100 x 40–50 m dydžio su kiek įdubusiu viduriu. Ją ariant rasta akmeninių kirvių, įvairių metalinių dirbinių. Išorinių įtvirtinimų liekanos greičiausiai sunaikintos ariant. Aikštelės 2 m aukščio šiaurės vakarinis šlaitas leidžiasi į 20 m pločio terasą, kurios 2 m aukščio šiaurės vakarinis šlaitas vėl leidžiasi į kitą 6 m pločio terasą 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Paviršius dirvonuoja.[1]
Antrasis piliakalnis (tiksliau – papilys), Paršpilio kalnas yra į pietryčius nuo pirmojo, už Melnyčios upelio. Kalva žema, juosiama pelkių, su ovalia 100 x 120 m dydžio lygia aikštele. Kultūrinis sluoksnis ryškus. Rastas akmeninis galąstuvas, žiestų puodų šukių, apdegusio molio tinko gabalų. Vakarinėje papėdėje, 8 m žemiau aikštelės iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas.[2] Papilio šlaitai vidutinio statumo, 8-12 m aukščio. Paviršius dirvonuoja.
400 m į vakarus nuo jų stūkso aukščiausia apylinkių kalva Sargakalnis. Jo kultūrinis sluoksnis neryškus.
600 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra V–XI a. senkapis (Burbiškių kapinynas). 1 km į šiaurės rytus nuo piliakalnių, tarp Pašežerio ir Lukšto ežero yra Sietuvos kūlgrinda.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XX a. pradžioje piliakalnius žvalgė Liudvikas Kšivickis. Piliakalnių kompleksinius žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas.[3] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose (1385–1395 m.) minima žemaičių pilis Parsepil, stovėjusi Medininkų žemėje. Taip pat minima ir į šiaurę nuo piliakalnio buvusi Sietuvos kūlgrinda.[4]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Šiuraičių piliakalnis 8 km | Getautės piliakalnis 27 km | Girgždūtė 15 km Moteraičio piliakalnis 20 km |
| |||||||
|
Medvėgalis 9 km | ||||||||||
| Treigių piliakalnis 5 km | Padievyčio piliakalnis 7 km Rūbaičių piliakalnis 12 km |
Bilionių piliakalnis 6 km Gedminiškės piliakalnis 12 km | |||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Objekto Nr. 23906 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 3324 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Vytautas Daugudis. Burbiškių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Burbiškių piliakalnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 307
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.