Birželio 9

Birželio 9 yra 160-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 161-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 205 dienos.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Efremas – Felicijonas – Gintas – Gintė – Felicijus – Vitalija

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1669 - per Sekmines pašventintos Vilniaus Kalvarijos. Anuomet Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega pats vedė maldininkus Kryžiaus keliais, barstydamas iš Jeruzalės atvežtą žemę;
• 1936 – rinkimuose į IV seimą, kuriuose kandidatais galėjo būti tik tautininkų parinkti asmenys, absoliučia persvara nugalėjo valdančioji Tautininkų partija;
• 1940 – Maskvoje vyko antrasis Ministro Pirmininko Antano Merkio ir TSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo pokalbis;
• 1947 – Kazlų Rūdos miškuose įsteigta Lietuvos partizanų karo mokykla;
• 1995 – Būtingėje surengta naftos terminalo statybos pradžios ceremonija.

Gimimo dienos

• 1595 m. – Vladislovas Vaza, Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632-1648 m.) (m. 1648 m.).
• 1883 m. – Antanas Grigoraitis, vargonininkas ir chorvedys.
• 1910 m. – Jonas Kličius, literatas.
• 1922 m. – Martynas Kregždė, Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo garbės kuratorius, JAV aviacijos ir aeronautikos inžinierius. (m. 2004 m.).
• 1928 m. – Petras Gailevičius, Lietuvos gydytojas dermatovenerologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1998 m.).
• 1939 m.:
  • Albinas Matulis, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Aloyzas Jurgutis, dirigentas, pianistas, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius.
• 1940 m. – Vytautas Vedrickas, ekonomistas, Lietuvos ir Šalčininkų rajono profsąjungų, visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1941 m. – Zina Jareckienė-Bertašiūtė, chorvedė ir kultūros darbuotoja.
• 1946 m. – Robertas Antinis, Lietuvos dailininkas, skulptorius.
• 1947 m. – Romualdas Rudzys, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1948 m.:
  • Enrikas Kačinskas, Lietuvos teatro aktorius.
  • Jonas Rekešius, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Valentinas Matulevičius, Lietuvos gydytojas endokrinologas, habilituotas medicinos mokslų daktaras.
• 1954 m.:
  • Ferdinandas Balsys, gydytojas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Virginija Jakavičienė, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinė veikėja.
• 1955 m.:
  • Kęstutis Kačinskas, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Virginijus Strazdas, Lietuvos inžinierius - statybininkas, Rokiškio rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1960 m.:
  • Pavelas Popovas, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis veikėjas.
  • Vilius Povilionis, gydytojas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Virginija Puskunigienė, pedagogė, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1963 m. – Algis Šileika, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Aidas Gedvilas, verslininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1971 m. – Ingrida Mazaliauskienė–Čirvinskaitė, ekonomistė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.

Mirtys

• 1863 m. – Boleslovas Kajetonas Koliška, 1863 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas (g. 1837 m.).
• 1901 m. – Adolfas Beticheris, Vokietijos archeologas, menotyrininkas, paminklosaugininkas (g. 1842 m.).
• 1925 m. – Juozapas Radziukynas, mokytojas ir kraštotyrininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis, Lietuvių mokslo draugijos narys, knygnešių rėmėjas (g. 1844 m.).
• 1941 m. – Antanas Maliauskis, Lietuvos katalikų kunigas, filosofas, sociologas, publicistas, filosofijos ir politikos mokslų daktaras (g. 1877 m.).
• 1964 m. – Vladas Mozūriūnas, Lietuvos poetas, rašytojas, redaktorius (g. 1922 m.).
• 1967 m. – Pranas Brazys, Europos lietuvių vyskupas (g. 1915 m.).
• 1971 m. – Juozas Listopadskis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, vėliau TSRS kariuomenės pulkininkas, pedagogas (g. 1899 m.).
• 1975 m. – Bronius Kelbauskas, pirmasis profesionalus lietuvių baleto artistas ir baletmeisteris (g. 1904 m.).
• 1982 m. – Antanas Stulga, vargonininkas, chorvedys, stomatologas (g. 1894 m.).
• 1984 m. – Stepas Zobarskas, lietuvių rašytojas, vertėjas, leidėjas (g. 1911 m.).
• 1992 m. – Juozas Vilčinskas, inžinierius, išeivijos politinis veikėjas (g. 1909 m.).
• 2000 m. – Juozas Jakimavičius, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1943 m.).
• 2005 m. – Samuelis Kuklianskis, Lietuvos teisininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
• 2008 m.:
  • Alfonsas Janulis, Lietuvos skulptorius (g. 1909 m.).
  • Algis Budrys, žymiausias lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas (g. 1931 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1815 – baigėsi Vienos kongresas, kuriame Belgija ir Liuksemburgas buvo suvienyti su Jungtinėmis Nyderlandų Provincijomis ir sudarė Nyderlandus, Šveicarija buvo paskelbta neutralia valstybe, rytinė Lenkijos dalis atiduota Rusijai, o vakarinės provincijos – Prūsijai;
• 1898 – Kinija Jungtiniai Karalystei 99 metams išnuomojo Honkongą;
• 1902 – Filadelfijoje atidarytas pirmasis restoranas, kuriame buvo įrengti maisto išdavimo aparatai.

Gimimo dienos

• 1508 m. – Primožas Trubaras, Slovėnijos protestantų dvasininkas, reformatorius, rašytojas ir vertėjas (m. 1586 m.).
• 1640 m. – Imperatorius Leopoldas I, 1658 - 1705 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, taip pat Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Slavonijos karalius (m. 1705 m.).
• 1672 m. – Petras I Didysis, caro Aleksejaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Nariškinos sūnus, buvęs Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721 – 1725 m (m. 1725 m.).
• 1781 m. – Džordžas Stivensonas, anglų inžinierius, kilęs iš paprastos angliakasio šeimos. 1815 m. sukonstravo pirmąjį geležinkelį. Tais metais jis sukonstravo pirmąjį garo varomą garvežį, o 1825 m. pagal jo projektą buvo nutiesta pirmoji geležinkelio linija. 1829 m . nuo Mančesterio iki Liverpulio buvo nutiestas geležinkelis. Garvežio greitis tuo metu siekė 46 kilometrus per valandą (m. 1848 m.).
• 1836 m. – Elizabeth Garrett Anderson, pirmoji moteris Anglijoje, įgijusi gydytojos kvalifikaciją (m. 1917 m.).
• 1875 m. – Henris Haletas Delis, anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1968 m.).
• 1921 m. – Suharto, ilgametis Indonezijos prezidentas (1967-1988 m.), generolas, politikas (m. 2008 m.).
• 1963 m. – John Christopher Depp, JAV aktorius.
• 1975 m. – Otas Adas, buvęs Ganos kilmės vokiečių futbolininkas, rungtyniavęs saugo pozicijoje, buvęs Ganos rinktinės nariu. Rungtyniavo įvairiuose Vokietijos klubuose.
• 1977 m. – Xavier Rovira Rojas, Ispanijos matematikas, baigęs Valldemia Marist vidurinę mokyklą ir Barselonos autonominį universitetą. Jis yra SAP programų specialistas, dirbo Plaut (Acctus) kompanijoje Barselonoje (2002–2003), šiuo metu dirba firmoje Northgate Arinso (nuo 2003 -) Barselonoje bei Vienoje.
• 1978 m.:
  • Matthew James Bellamy, Anglijos muzikantas, dainininkas, Muse grupės narys.
  • Miroslavas Klozė, vokiečių futbolininkas, vienas pagrindinių Vokietijos rinktinės ir Bayern München klubo puolėjų.
• 1981 m.:
  • Anoushka Shankar, indų kilmės JAV sitaro muzikantė ir kompozitorė.
  • Natalie Portman, JAV aktorė.
• 1984 m. – Wesley Sneijder, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Internazionale klubo saugas.

Mirtys

• 1267 m. – Popomas Osternachas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1200 m.).
• 1870 m. – Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas, anglų rašytojas, žymiausias anglų romano kūrėjas, dažnai vadinamas romanistų Šekspyru (g. 1812 m.).
• 1959 m. – Adolf Otto Reinhold Windaus, 1928 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1876 m.).
• 1960 m. – Semionas Lavočkinas, TSRS aviacijos konstruktorius, TSRS Mokslų Akademijos narys korespondentas, inžinerinės aviacijos tarnybos generolas majoras, dukart Socialistinio Darbo didvyris (g. 1900 m.).
• 1974 m. – Miguel Ángel Asturias Rosales, Gvatemalos rašytojas, diplomatas. Nobelio literatūros premijos laureatas (1967 m.) (g. 1899 m.).
• 1989 m. – George Wells Beadle, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1903 m.).
• 1994 m. – Jan Tinbergen, 1969 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1903 m.).
• 1997 m. – Jevgenijus Lebedevas, rusų kino ir teatro aktorius (g. 1917 m.).
• 2003 m. – Kata Lomb, vengrų kilmės vertėja, rašytoja, viena pirmųjų pasaulio sinchroninio vertimo meistrių (g. 1909 m.).