Juozapas Radziukynas
Juozapas Radziukynas (1844 m. gegužės 24 d. Sutros kaime, dab. Seirijų senūnijoje, Lazdijų rajone – 1925 m. birželio 9 d. Suvalkuose, dab. Palenkės vaivadijoje, Lenkija) – mokytojas ir kraštotyrininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis, Lietuvių mokslo draugijos narys, knygnešių rėmėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigęs Suvalkų gimnaziją, studijavo Varšuvos universiteto Istorijos – filologijos fakultete. Po baigimo, nuo 1871 m. mokytojavo įvairiose Varšuvos mokyklose – dėstė graikų, lotynų ir lenkų kalbas. Įsitraukė į tautinį išsivadavimo judėjimą, dalyvavo 1888 m. Varšuvos lietuvių studentų pasitarime. Kurį laiką buvo artimas varpininkams, bendradarbiavo jų leidžiamuose laikraščiuose „Varpas“ ir „Ūkininkas“. Brolis Motiejus Radziukynas buvo kunigas ir knygnešys.
Atostogų metu keliavo po gimtąją Suvalkiją, tyrinėjo jos piliakalnius. 1911 m. J. Radziukynas apsigyveno Kaune, nuo 1913 m. dėstė lotynų kalbą privačioje Kauno progimnazijoje. Bendradarbiavo M. Davainio-Silvestraičio redaguojamame žurnale „Litwa“, rinko medžiagą lietuvių – lenkų žodynui. Prasidėjęs Pirmas pasaulinis karas nubloškė Radziukyną į Rusiją, į Voronežą. 1921 m. jis grįžo į Suvalkus, kur galėjo gauti mokytojo pensiją.
Juozapo Radziukyno darbai istorijos ir archeologijos, etnografijos ir mitologijos bei pedagogikos srityse iki šiol išliko aktualūs, nors ir neretai kritikuojami dėl tikslumo ir nuoseklumo stokos.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Lietuvos istorija“, išspausdinta laikraštyje „Varpas“, 1890–1895 m.;
- „Suvalkų rėdybos pilekalniai“, išspausdinta žurnale „Dirva-Žinynas“, 1904 m.;
- „Dzūkai“, išspausdinta Varšuvoje, 1909 m.