Vilniaus senamiestis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

16:02, 8 balandžio 2011 versija

Vilniaus senamiestis – seniausioji Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Neries krante į pietus nuo Pilies kalno. Priklauso Senamiesčio seniūnijai. Urbanistikos paminklas.

Tai vienas didžiausių Rytų Europos urbanistinių kompleksų, kuris pradėjo formuotis Viduramžiais. Plotas - 3,59 km². Apima 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių, 1487 pastatais, kurių bendras plotas - 1 497 000 m². Senamiestyje yra daug katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių, gyvenamųjų namų, kultūros ir architektūros paminklų, muziejų.

Senamiestis formavosi kelis šimtus metų ir čia įamžinta miesto istorija bei svarbiausios kultūrinės įtakos. Pastatai bei jų elementai priklauso įvairiems architektūros stiliams (gotika, Renesansas, barokas, klasicizmas, šiek tiek moderno), kurie darniai tarpusavyje susipynę ir papildo vienas kitą. Senamiestyje yra išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų. XV–XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės.

Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir Aukštutinės pilies įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas Gediminui, Vilniaus katedra. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi Pilies gatvė, kurios tęsiniai - Didžioji ir Aušros vartų gatvės - siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties Aušros vartais. Rotušės aikštėje yra Vilniaus rotušė (pastatyta 1799 m. klasicizmo stiliumi, architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius). Rotušės aikštė susiformavo XIV a., plečiantis miestui. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą. Pimpis i burna ;D

1941–1943 m. senamiestyje veikė Vilniaus getas.

1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Nuo 2007 m. Vilniaus senamiestyje, viename iš nedaugelio pasaulio miestų, veikia audiogidų ekskursijos, kurias turistams siūlo Vilniaus turizmo informaciniai centrai (Rotušės pastate ir Vilniaus g. 22).

Vilniaus senamiesčio panorama, matoma iš Gedimino bokšto

UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 541
(anglų k.) • (prancūzų k.)

Aušros vartai
Geležinkelio stotis
Katedra

Šis straipsnis apie Lietuvą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 11: / Eilutė 11: @@
 Senamiestis formavosi kelis šimtus metų ir čia įamžinta miesto istorija bei svarbiausios kultūrinės įtakos. Pastatai bei jų elementai priklauso įvairiems architektūros stiliams ([[gotika]], [[Renesansas]], [[barokas]], [[klasicizmas]], šiek tiek [[Modernas|moderno]]), kurie darniai tarpusavyje susipynę ir papildo vienas kitą. Senamiestyje yra išlikę nemažai autentiškų [[XIV amžius|XIV]]–[[XIX amžius|XIX]] a. pastatų. [[XV amžius|XV]]–[[XVI amžius|XVI]] a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės.
-Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir [[Vilniaus Aukštutinė pilis|Aukštutinės pilies]] įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas [[Gediminas|Gediminui]], [[Vilniaus katedra]]. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi [[Pilies gatvė]], kurios tęsiniai - Didžioji ir Aušros vartų gatvės - siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties [[Aušros vartai]]s. Rotušės aikštėje yra [[Vilniaus rotušė]] (pastatyta [[1799]] m. klasicizmo stiliumi, architektas [[Laurynas Stuoka-Gucevičius]]). Rotušės aikštė susiformavo XIV a., plečiantis miestui. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą.
+Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir [[Vilniaus Aukštutinė pilis|Aukštutinės pilies]] įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas [[Gediminas|Gediminui]], [[Vilniaus katedra]]. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi [[Pilies gatvė]], kurios tęsiniai - Didžioji ir Aušros vartų gatvės - siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties [[Aušros vartai]]s. Rotušės aikštėje yra [[Vilniaus rotušė]] (pastatyta [[1799]] m. klasicizmo stiliumi, architektas [[Laurynas Stuoka-Gucevičius]]). Rotušės aikštė susiformavo XIV a., plečiantis miestui. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą. Pimpis i burna ;D
 –1943 m. senamiestyje veikė [[Vilniaus getas]].