Pilies gatvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pilies gatvė
Pilies Street at dusk, Vilnius, Lithuania - Diliff.jpg

Pilies gatvė – seniausia gatvė Vilniaus senamiestyje. Joje išlikusi senojo Vilniaus architektūra iš įvairių laikotarpių. Šiuo metu ši gatvė garsėja kaip gausiai turistų lankoma vieta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gatvės atsiradimas yra siejamas su pagrindiniu keliu į Vilniaus pilį, pirmieji įrašai apie šios gatvės pavadinimą siekią 1530 m.[1] Ši gatvė į pilį buvo kartu ir jungiamasis kelias į Lenkijos ir Rusijos karštus iš Vilniaus. Todėl ja pravažiuodavo tiek paprasti pirkliai tiek karaliai ar popiežiaus pasiuntiniai. Šios sąlygos darė gatvę patrauklią ir joje kūrėsi pasiturintys miestiečiai, didikai, gyveno Vilniaus universiteto profesoriai, taip pat veikė turgus. XVIII a. viename iš kiemų buvo įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas.

Architektūra ir pastatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Vilnius ne sykį degė, tačiau Pilies gatvė išsaugojo senovinės architektūros žymes: mažus kiemus, skliautus, arkadas, originalius laiptus ir rūsius. Gausu skirtingų architektūros stilių: renesanso, gotikos, baroko.

Pilies gatvėje yra įsikūrę ypač svarbūs Lietuvos istorijai Signatarų namai, kuriuose 1918-ųjų metų vasario 16-ą dieną buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Dabar šiame name veikia muziejus, ekspozicijose išsaugotas to laikmečio interjeras, su aktu susiję objektai, taip pat saugomi nepriklausomybės akto paskelbusių žmonių asmeniniai daiktai.

Prekyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradinė ir svarbiausia Pilies gatvės funkcija buvo prekybinė: vadinamoji Didžioji rinka prie Rotušės ir Žuvų turgus prie Vilniaus Šv. kankinės Paraskevos cerkvės. Šios tradicijos išliko iki šių dienų, gausu prekeivių siūlančių turistams įvairių lietuviškų suvenyrų ar rankdarbių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka