Islandų kalba

Islandų kalba íslenska
Kalbama:	Islandijoje, JAV, Norvegijoje, Danijoje, kai kur Kanadoje
Kalbančiųjų skaičius:	+340 000 (320 000 vietiniai Islandijos gyventojai)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:	į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:	Indoeuropiečių germanų šiaurės germanų vakarų skandinavų
Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:	Islandija
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:	is
ISO 639-2:	isl
ISO 639-3:	nenurodyta

Islandų kalba yra indoeuropiečių kalba, priklausanti šiaurės germanų kalbų grupės šiaurės germanų pogrupiui ir turi su šiomis kalbomis daug bruožų. Kartu su danų, švedų, norvegų ir farerų kalbomis sudaro šiaurinę germanų kalbų šaką. Islandų, norvegų ir farerų kalbos priklauso vakarinėms šiaurės germanų kalboms, o švedų ir danų – rytinėms.

Kalba, kuri pradėjo dominuoti naujai apgyventoje saloje, buvo daugumos naujakurių naudojama senoji norvegų kalba. Ilgą laiką senosios islandų ir norvegų kalbos buvo beveik nepakitusios. Tik nuo XV a. kalbos išsiskyrė, o tiksliau – pradėjo keistis senoji norvegų kalba.

Senoji islandų kalba ilgai priešinosi naujovėms. Nors kalboje įvyko daug fonetikos pokyčių, senoji rašytinė islandų kalba mažai tepakito nuo XIII a. net iki šių dienų. Todėl islandai supranta senovines sagas, edas, kurios parašytos daugiau kaip prieš 800 metų. Ši kalba neturi dialektų. Islandų kalba dėstoma įvairių pasaulio šalių universitetuose. Nemažai dėmesio susilaukė ir šiuolaikinė islandų literatūra.

Abėcėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abėcėlė su lotyniškais rašmenimis Islandijoje atsirado kartu su krikščionybe, o tai įvyko 1000 metais. Seniausi Islandijos rankraščiai išlikę iki šių dienų yra iš XI a. antros pusės.

**Islandų kalbos abėcėlė**
A / a	Á / á	B / b	D / d	Ð / ð	E / e	É / é	F / f
G / g	H / h	I / i	Í / í	J / j	K / k	L / l	M / m
N / n	O / o	Ó / ó	P / p	R / r	S / s	T / t	U / u
Ú / ú	V / v	X / x	Y / y	Ý / ý	Þ / þ	Æ / æ	Ö / ö